Kamilė Lukauskytė
Grybavimo sezonas priklauso ne nuo vienos lietingos dienos. Kur kas svarbiau, kiek drėgmės miškas jau buvo sukaupęs, kokia laikosi oro temperatūra ir ar naktys nėra pernelyg šaltos, rašome portale regionai.lt.
Todėl po stipresnio lietaus nebūtinai verta skubėti į mišką jau kitą rytą. Daugeliui grybų reikia kelių dienų, kol po palankių orų miško paklotėje pradeda formuotis vaisiakūniai.
Svarbu įvertinti ir ankstesnius orus. Jei prieš lietų kelias savaites vyravo sausra, vienos liūties gali neužtekti. Jei dirva jau buvo drėgna, grybai gali pasirodyti gerokai greičiau.
Pirmųjų grybų verta laukti po kelių dienų
Dažniausiai pirmųjų grybų verta tikėtis praėjus maždaug trims–septynioms dienoms po gero, žemę sudrėkinusio lietaus. Vis dėlto šis laikas gali skirtis priklausomai nuo grybų rūšies, dirvos ir oro temperatūros.
Šiltesniu oru grybai paprastai pasirodo greičiau. Jei po lietaus dienomis laikosi maždaug 15–22 laipsnių šiluma, o naktys išlieka gana švelnios, sąlygos grybienai tampa palankios.
Baravykai po tinkamo lietaus kartais pradeda rodytis jau po trijų–penkių dienų. Panašiai gali elgtis voveraitės ar lepšės, tačiau po ilgos sausros grybų gali tekti palaukti ilgiau.
Staigus atšalimas po lietaus grybų augimą pristabdo. Ne ką geresnė situacija susidaro ir tada, kai po kritulių grįžta karštis, stiprus vėjas bei sausas oras.
Drėgmė ir vidutinė šiluma
Grybams palankiausia ne viena labai stipri liūtis, o pastovesnė drėgmė. Miško paklotė turėtų būti drėgna, bet ne permirkusi, o oras – pakankamai šiltas.
Ypač palankios būna dienos, kai po lietaus išlieka debesuota ir šilta. Tokiu metu dirva lėčiau džiūsta, todėl grybiena ilgiau gauna reikalingos drėgmės.
Geras ženklas gali būti ir rytinis rūkas. Jis rodo didesnę oro drėgmę, todėl miško paklotė net ir be naujų kritulių gali ilgiau išlikti drėgna.
Jeigu po lietaus kelias dienas kepina saulė ir pučia stiprus vėjas, viršutinis dirvos sluoksnis gali greitai išdžiūti. Tada grybų gali pasirodyti gerokai mažiau, nei tikėtasi.
Po sausros vienos liūties gali neužtekti
Viena dažniausių grybautojų klaidų – manyti, kad po pirmo rimtesnio lietaus miškas po kelių dienų būtinai bus pilnas grybų.
Jeigu prieš tai ilgai vyravo sausra, dirvai reikia daugiau laiko. Tokiu atveju daug naudingesni keli lietūs per savaitę, leidžiantys drėgmei prasiskverbti giliau.
Po ilgos sausros pirmųjų gausesnių grybų kartais tenka laukti savaitę ar dar ilgiau. Ypač tada, kai dirvos paviršius buvo visiškai išdžiūvęs ir sukietėjęs.
Jei po pirmojo lietaus netrukus palyja dar kartą, tai dažnai tampa geru ženklu. Pastovi drėgmė padeda grybienai aktyviau formuoti naujus vaisiakūnius.
Kada geriausia važiuoti į mišką?
Paprasta taisyklė – po rimtesnio lietaus palaukti bent tris–keturias dienas ir tada pradėti tikrinti mėgstamas vietas. Jei oras šiltas ir drėgnas, verta grįžti kelis rytus iš eilės.
Po ilgesnio lietingo laikotarpio grybų galima rasti ir greičiau, nes žemė jau būna prisotinta drėgmės. Tokiu atveju vien paskutinės liūties data nėra pats svarbiausias rodiklis.
Grybauti patogiausia anksti ryte. Tuomet miške vėsiau, grybai mažiau apdžiūvę, o populiariose vietose paprastai dar būna mažiau žmonių.
Po itin stiprios liūties kartais verta luktelėti, kol miškas šiek tiek pradžius. Pernelyg permirkusi dirva, ypač sunkesnėse vietose, taip pat nėra ideali.
Skirtingi miškai drėgmę išlaiko nevienodai
Smėlinguose pušynuose vanduo greitai susigeria, tačiau taip pat greitai išgaruoja. Tokias vietas po lietaus verta tikrinti anksčiau, ypač jei netrukus grįžta sausesni orai.
Mišriuose ir lapuočių miškuose drėgmė dažnai išsilaiko ilgiau. Samanos, nukritę lapai ir storesnis organinis sluoksnis padeda apsaugoti dirvą nuo greito išdžiūvimo.
Šiaurinės miško pusės, žemesnės vietos bei samanoti plotai paprastai taip pat ilgiau išlieka drėgni. Sausesniu laikotarpiu būtent ten gali būti daugiau vilčių rasti grybų.
Vis dėlto nereikėtų ieškoti vien pačiose šlapiausiose vietose. Daugeliui grybų palankesnė drėgna, tačiau neužmirkusi dirva.
Svarbi ir nakties temperatūra
Lietus nėra vienintelis svarbus veiksnys. Jei po jo naktys smarkiai atvėsta, grybų augimas gali sulėtėti net tada, kai žemėje drėgmės pakanka.
Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje geros sąlygos susidaro tuomet, kai dienos dar gana šiltos, o naktys vėsesnės, bet be šalnų.
Pirmosios stipresnės šalnos dalies grybų augimą gali pristabdyti, nors kai kurios rūšys vėsesnius orus toleruoja geriau ir miškuose pasirodo iki vėlyvo rudens.
Todėl planuojant grybavimą verta stebėti ne vien lietaus prognozes. Kur kas daugiau pasako kelių pastarųjų dienų orai – temperatūra, naktų vėsa, drėgmė ir ankstesni krituliai.
Jeigu kelias dienas lijo, po to laikosi 15–22 laipsnių šiluma, nėra stipraus vėjo, o žemė išlieka drėgna, po trijų–septynių dienų jau verta rimčiau ruoštis į mišką.
