Kamilė Lukauskytė
Lietuvos premjero Mindaugo Sinkevičiaus pasisakymas apie Rusijos keliamą grėsmę sulaukė netikėtos reakcijos Maskvoje. Į jo žodžius sureagavo vienas Vladimiro Putino aplinkai artimų žmonių – Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas ir tarptautinėse derybose dalyvaujantis Kirilas Dmitrijevas.
Rusijos pareigūnas Lietuvos premjero žodžius viešai pagyrė ir pateikė savą jų interpretaciją. Tačiau netrukus sureagavo ir M. Sinkevičiaus komanda, pareiškusi, kad Dmitrijevo teiginiai yra propagandiniai išvedžiojimai.
Visa istorija prasidėjo po M. Sinkevičiaus vizito Briuselyje ir jo pasisakymo apie tai, kaip reikėtų vertinti dabartinę Rusijos grėsmę.
Sinkevičius ragino neperdėti
Bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lietuvos premjero buvo paklausta, ar pernelyg stiprus kalbėjimas apie hibridines atakas ir Rusijos keliamą pavojų galiausiai negali duoti priešingo rezultato.
M. Sinkevičius atsakė, kad grėsmė visuomenei iš tiesų egzistuoja.
Tačiau kartu premjeras pabrėžė, kad nereikėtų kurti įspūdžio, jog kažkas neišvengiamai nutiks jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Pasak jo, šiuo metu nėra žvalgybinės informacijos, kuri rodytų, kad Rusija ruošiasi konkrečiam artimiausio laikotarpio veiksmui prieš NATO.
Premjeras akcentavo, kad rizika išlieka, tačiau, remiantis dabartiniu vertinimu, jos lygis nei didėja, nei mažėja.
Maskvoje žodžius interpretavo savaip
Būtent šią M. Sinkevičiaus pasisakymo dalį pastebėjo K. Dmitrijevas.
Socialiniame tinkle jis Lietuvos premjero žodžius pavadino neįprastai išmintingais.
Tačiau toliau Rusijos pareigūnas pateikė jau gerokai platesnę savo interpretaciją – esą M. Sinkevičius pripažino, kad Europos kalbos apie Rusijos grėsmę nėra pagrįstos faktais.
Tai nėra tas pats, ką sakė Lietuvos premjeras.
M. Sinkevičius neneigė Rusijos keliamos grėsmės. Priešingai – jis aiškiai sakė, kad rizika egzistuoja, tačiau ragino nekurti nepagrįstų prognozių apie neišvengiamą puolimą artimiausiu metu.
Iš premjero komandos – trumpas atsakas
K. Dmitrijevo pasisakymas netrukus pasiekė ir Lietuvos Vyriausybę.
Premjero atstovas spaudai Gedas Salyga Rusijos pareigūno pateiktą M. Sinkevičiaus žodžių interpretaciją įvardijo kaip propagandinius išvedžiojimus.
Plačiau į Dmitrijevo pareiškimus premjero komanda leistis nepanoro.
Vyriausybės vadovo atstovas nurodė nematantis prasmės tokius teiginius komentuoti.
Taigi Lietuvos premjero komanda aiškiai atsiribojo nuo Rusijos pareigūno bandymo M. Sinkevičiaus pasisakymą pateikti kaip argumentą platesniam Kremliaus naratyvui apie Europą.
Panašiai apie tiesioginę grėsmę kalbėjo ir NATO vadovas
Svarbi ir kita aplinkybė – M. Sinkevičiaus vertinimas apie dabartinį tiesioginės grėsmės lygį nebuvo vienintelis toks pasisakymas Briuselyje.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį taip pat kalbėjo apie dabartinę saugumo situaciją.
Jo teigimu, nepaisant pastarojo meto Rusijos grasinimų, tiesioginės grėsmės NATO teritorijai lygis, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis ar mėnesiais, nėra pasikeitęs.
Tai nereiškia, kad NATO nelaiko Rusijos saugumo grėsme ar atsisako stiprinti gynybą.
Kalbama apie konkretaus momento vertinimą – ar šiuo metu turima duomenų apie išaugusią tiesioginio karinio puolimo prieš NATO teritoriją riziką.
Lietuva fiksuoja ir kitokio pobūdžio grėsmes
Tuo pat metu Lietuvos institucijos ir toliau kalba apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes.
Lietuvos žvalgyba savo vertinimuose yra atkreipusi dėmesį į Maskvos priešišką veiklą, kurios tikslai gali apimti visuomenės bauginimą, pasitikėjimo valstybės institucijomis mažinimą ir paramos Ukrainai silpninimą.
Europoje taip pat fiksuojama įvairių incidentų, siejamų su sabotažu, kibernetinėmis operacijomis ir kitomis hibridinės veiklos formomis.
Todėl diskusijoje egzistuoja du skirtingi klausimai, kurių nereikėtų suplakti į vieną: ilgalaikė Rusijos keliama saugumo grėsmė ir tai, ar šiuo konkrečiu metu yra duomenų apie neišvengiamą tiesioginį karinį puolimą.
Vieni žodžiai – dvi visiškai skirtingos interpretacijos
Ši istorija parodė, kaip tas pats politiko pasisakymas gali būti panaudotas visiškai skirtingiems naratyvams.
M. Sinkevičius teigė, kad grėsmė egzistuoja, tačiau nėra žvalgybinių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog Rusija artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais ruošiasi konkrečiam puolimui.
K. Dmitrijevas šią mintį pateikė kaip platesnį argumentą, esą Europos kalbos apie Rusijos pavojų apskritai yra nepagrįstos.
Lietuvos premjero komanda su tokia interpretacija nesutiko ir ją pavadino propagandine.
Taigi iš Maskvos atskriejusios pagyros M. Sinkevičiui turi svarbią išlygą – Kremliaus aplinkos atstovas gyrė ne vien tai, ką pasakė Lietuvos premjeras, bet ir savo paties gerokai platesnę šių žodžių interpretaciją.
