Kamilė Lukauskytė
Po visą Lietuvą sukrėtusio išpuolio prieš dvylikametę Marijampolėje istorija įgauna vis naujų atspalvių. Įvykis persikėlė į televizijos ekranus, tačiau „TV pagalbos“ studijoje kilusi diskusija neapsiribojo vien pasakojimu apie patį smurtą. Po laidos Marijampolės savivaldybės tarybos narys Kęstutis Tumelis viešai sukritikavo tai, kaip, jo vertinimu, buvo kalbamasi su nukentėjusiosios mama.
Politikas teigia pastebėjęs kelis momentus, kurie jam sukėlė rimtų klausimų. Vienas jų – advokatės Aušros Ručienės bendravimas su nukentėjusios mergaitės mama televizijos studijoje. Kitas – laidoje nuskambėjęs teiginys apie nepilnamečių atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Į televizijos studiją atėjo kalbėti apie dukrą
Į „TV pagalbos“ studiją atvykusi nukentėjusiosios mama, pasak K. Tumelio, tikėjosi papasakoti apie tai, ką teko išgyventi jos šeimai po žiauraus incidento.
Tačiau laidoje situacija tapo gerokai aštresnė. Studijoje buvo ir advokatė A. Ručienė, atstovaujanti smurtu įtariamos mergaitės šeimai.
K. Tumelis teigia, kad būtent šioje vietoje ir kilo didžiausias klausimas: kodėl advokatė pradėjo tiesiogiai klausinėti nukentėjusiosios mamos, nors, politiko teigimu, jos šeimai teisinę pagalbą teikia advokatai.
„Akistata“ televizijos eteryje, anot jo, tapo netikėta situacija mamai, kuri į laidą atėjo ne teisinio ginčo, o pasidalyti savo istorija.
K. Tumelis: „Man tai kelia klausimų“
Savo mintimis politikas pasidalijo socialiniuose tinkluose. Jis teigė stebėjęs diskusiją ir išskyrė tris aspektus, kurie, jo vertinimu, verti atskiro dėmesio.
Vienas jų – pats bendravimo būdas.
K. Tumelis teigia, kad advokatė žinojo apie kitą šeimą atstovaujančius teisininkus, tačiau vis tiek pasirinko tiesiogiai kalbėtis su nukentėjusiosios mama. Politiko vertinimu, tokia situacija buvo nesąžininga.
Jis taip pat iškėlė klausimą, ar toks elgesys neprasilenkia su advokatų profesinės etikos principais. Lietuvos advokatų etikos kodeksas nustato advokatų profesinės veiklos ir elgesio principus, o skundus dėl galimų advokato profesinės etikos pažeidimų gali teikti suinteresuoti asmenys.
Svarbu, kad K. Tumelis pats nekonstatavo, jog advokatė padarė pažeidimą – jis ragina tokias aplinkybes įvertinti.
Užkliuvo ir pasisakymas apie ikiteisminį tyrimą
Dar vienas politiko iškeltas klausimas – televizijos laidoje nuskambėjusi mintis, kad nepilnamečio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas apskritai negali būti pradėtas.
K. Tumelis su tokiu teiginiu nesutinka ir remiasi Baudžiamojo proceso kodeksu.
Pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką arba pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tuo metu 168 straipsnyje numatyti atvejai, kada galima atsisakyti pradėti tyrimą.
Tai reiškia, kad pats žmogaus amžius savaime nėra pagrindas teigti, jog tyrimas apskritai negali būti pradėtas. Nepilnamečio amžius tampa itin svarbus sprendžiant dėl galimos baudžiamosios atsakomybės ir kitų teisinių priemonių.
Vieša diskusija peraugo į klausimus teisei
Šis incidentas jau sukėlė daug emocijų ne tik tarp nukentėjusiosios šeimos ir visuomenės. Dabar viešai keliami ir teisiniai bei profesinės etikos klausimai.
K. Tumelis mano, kad viešai aptarinėjant vykstančio proceso aplinkybes reikėtų išlikti itin atsargiems. Jo vertinimu, tokias aplinkybes galėtų įvertinti ne tik teisėsauga, bet ir, jei byla pasiektų teismą, teisėjai.
Tuo metu pati pagrindinė istorijos dalis lieka itin skaudi – dvylikametė buvo sumušta kitų paauglių akivaizdoje, o jos šeima dabar priversta ne tik išgyventi įvykio pasekmes, bet ir stebėti viešą ginčą dėl to, kaip ši istorija vertinama televizijoje.
K. Tumelio pasisakymas dar kartą parodė, kad ši byla kelia klausimų ne vien apie pačių paauglių elgesį. Vis garsiau kalbama ir apie tėvų atsakomybę, nepilnamečių teisinę atsakomybę, nukentėjusiųjų apsaugą bei tai, kokių ribų reikėtų laikytis viešai nagrinėjant jautrias bylas.
