Kamilė Lukauskytė
Plačiai nuskambėjusi Žlabių šeimos istorija sulaukė naujo posūkio. Lietuvos advokatūra pradėjo drausmės tyrimą dėl šeimai atstovaujančios advokato padėjėjos Dalios Jasevičienės veiksmų. Dėmesio centre atsidūrė jos vieši pasisakymai apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT), įskaitant itin aštrų žodžio „genocidas“ vartojimą.
Tyrimas pradėtas gavus pačios VVTAĮT skundą. Tarnyba prašo įvertinti ne tik advokato padėjėjos viešų pareiškimų turinį, bet ir tai, kaip ji komentavo nepilnamečių situaciją bei valstybės institucijų veiksmus.
Pati D. Jasevičienė pateikia kitokią savo pasisakymų interpretaciją. Ji aiškina siekusi inicijuoti viešą diskusiją, o itin aštrias formuluotes vadina metaforomis, o ne teisiniu institucijos veiksmų įvertinimu.
Advokatūra jau ėmėsi veiksmų
Lietuvos advokatūros atstovė Rūta Andriuškaitė Eltai patvirtino, kad drausmės tyrimas pradėtas įvertinus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą skundą.
Jame keliami klausimai dėl D. Jasevičienės pasisakymų viešojoje erdvėje, jai atstovaujant Smiltėjai Žlabienei ir komentuojant Žlabių šeimoje augančių vaikų situaciją.
Tyrimą planuojama nagrinėti spalio 7 dieną Drausmės ir vartotojų ginčų komiteto posėdyje.
Labiausiai užkliuvo vienas itin aštrus apibūdinimas
VVTAĮT skunde ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kaip D. Jasevičienė viešai apibūdino pačią tarnybą. Ji buvo pavartojusi formuluotę apie Lietuvos vaikų ir šeimų „oficialaus genocido vykdymo instituciją“.
Tarnybos vertinimu, toks pasisakymas, kai jį viešai skelbia profesines pareigas atliekanti ir šeimos teisine atstove prisistatanti advokato padėjėja, turėtų būti įvertintas profesinės etikos požiūriu.
Skunde taip pat teigiama, kad viešojoje erdvėje buvo skelbiami pasisakymai, kuriuos VVTAĮT vertina kaip raginimus priešintis institucijų veiksmams. Tarnyba kelia klausimą ir dėl galimos dezinformacijos bei visuomenės nepasitikėjimo valstybės institucijomis skatinimo.
Tai kol kas yra VVTAĮT skunde išdėstyta pozicija, o ne drausmės tyrimo išvada.
D. Jasevičienė paaiškino, ką turėjo omenyje
Pati Žlabių šeimos atstovė su tokiu jos pasisakymų vertinimu nesutinka.
Lietuvos advokatūrai pateiktame paaiškinime ji nurodė, kad jos vieša kritika buvo susijusi su visuomenei reikšmingais klausimais ir valstybės institucijų kišimosi į privatų šeimos gyvenimą vertinimu.
D. Jasevičienė taip pat nurodė turinti asmeninės darbo VVTAĮT patirties – tarnyboje ji dirbo 2021 metais. Vėliau su šios institucijos veikla, pasak jos, ji susidūrė teikdama teisinę pagalbą šeimoms.
Ypač daug dėmesio sulaukusį žodį „genocidas“ advokato padėjėja aiškino vartojusi perkeltine prasme.
Ji pabrėžė, kad tai nebuvo bandymas teisiškai kvalifikuoti tarnybos veiksmus. Jos teigimu, pasirinkta itin aštri metafora turėjo išreikšti kritinį požiūrį į konkrečią situaciją.
Už visko – plačiai nuskambėjusi šeimos istorija
D. Jasevičienė atstovauja Ukmergės rajone gyvenančiai Žlabių šeimai, kuri visuomenės dėmesio centre atsidūrė po kūdikio mirties ir vėliau kilusio ginčo dėl kitų šeimos vaikų situacijos.
Liepos pabaigoje buvo paskelbta, kad VVTAĮT priėmė sprendimą dėl šeimos vaikų paėmimo. Į sprendimą buvo įtrauktas ir tuo metu jau miręs kūdikis. Vėliau paaiškėjo, kad Kauno klinikos buvo informavusios vaiko teisių specialistus apie sudėtingą kūdikio būklę, tačiau žinia apie jo mirtį tarnybą pasiekė po kelių dienų.
VVTAĮT savo ruožtu nurodė, kad sunki kūdikio sveikatos būklė nebuvo vienintelė priežastis vertinti kitų šeimos vaikų saugumą – sprendimas buvo grindžiamas aplinkybių visuma.
Galiausiai paskelbta, kad vaikai iš šeimos paimti nebus, o jų situacija bus vertinama iš naujo. Rugpjūtį tarnyba nusprendė inicijuoti pagalbą šeimai, kurią teikia Ukmergės socialinių paslaugų centras.
Dabar sprendimo laukiama iš Advokatūros
Taigi šįkart dėmesys krypsta jau ne tik į pačią Žlabių šeimą ar Vaiko teisių tarnybos sprendimus.
Vertinami bus ir jos teisinės atstovės vieši pareiškimai.
Vienoje pusėje – VVTAĮT skundas, kuriame keliami klausimai dėl profesinės etikos, viešai skelbtos informacijos bei itin kategoriškų pareiškimų. Kitoje – D. Jasevičienės argumentas, kad ji viešai reiškė savo kritinį požiūrį, o aštrios frazės buvo publicistinės ir metaforinės.
Kokias išvadas dėl advokato padėjėjos veiksmų padarys Lietuvos advokatūra, paaiškės tik atlikus drausmės tyrimą.
