Prezidentūrai raginant įstatymu reguliuoti telefonų naudojimą mokyklose, švietimo ministrė Raminta Popovienė toliau laikosi pozicijos, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra tinkama, tačiau žada ateityje įvertinti jos veiksmingumą.
Anot jos, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas parengtos mokyklų tvarkos yra pakankamai vieningos.
„Laikysiuosi savo nuomonės, kad vis tiek tvarka yra viena. Mokykla turi pasirengti tvarkos aprašą. Taip yra ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ir dėl kitų dalykų mokyklose, lygiai taip pat ir dėl mobiliųjų telefonų. Jeigu tas žodis įstatyme būtų kitas, riboti ar uždrausti, tai vis tiek mokykla turėtų pasirengti tvarkos aprašą“, – BNS sakė ministrė.
„Ir kitos šalys eina tuo rekomendacijų ir susitarimo keliu. Tai yra normalu. Daugelis pasisakė, kad tie draudimai irgi ne visada veikia“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, parlamentas dar balandį pritarė pataisoms, kurios įpareigoja mokyklas parengti telefonų naudojimo tvarkas. Jos turi būti paremtos pernai rugpjūtį pateiktomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis.
Vis tik jose numatoma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas, taip pat įgyvendintų stebėsenos priemones.
Svarstant šias pataisas dalis politikų pažymėjo, jog mokykloms reikalinga vieninga mobiliųjų telefonų naudojimosi įstaigose tvarka.
„Priimant įstatymą, (Seimo – BNS) Švietimo komitete kalbėjome, kad įsivertinsime po kokių pusės metų, pažiūrėsime, kaip sekasi, kokios tos tvarkos, – kalbėjo R. Popovienė. – Jeigu matysime, kad tikrai blogai veikia, kad tikrai yra dar kažkokios pasekmės, kur mes turėtumėme imtis kitų priemonių, (…) galbūt reikės ir kitų tada iš tiesų tų sprendimų. Bet tiesiog palaukime, leiskime mokykloms dabar pasirengti tvarkas, patiems rasti tuos sprendimo būdus.“
Tuo metu Prezidentūra sako, kad mobiliųjų telefonų situaciją reikėtų įvertinti griežčiau.
* Vertinama idėja neleisti rusams, baltarusiams dalyvauti sporto renginiuose Lietuvoje.
– Jau kitą savaitę prasidės valstybiniai brandos egzaminai, galima sakyti, kad susitinkame jų išvakarėse. Ar pasiruošta jau šiai egzaminų sesijai, ar, kaip įprasta moksleiviams, pritrūko paskutinio vakaro pasikartoti?
– Iš tiesų laikas eina labai greitai. Laiko, manau, nepritrūko, nes pati sistema veikia. Aišku, mes turėjome atlikti tam tikrus įsivertinimus, žiūrint, kaip sekėsi praėjusiais metais laikant valstybinių brandos egzaminų sesiją, kokie buvo techniniai nesklandumai, kur buvo galbūt rizikos faktoriai, į ką reikėjo atkreipti dėmesį. Sistemiškai visus metus turėjome pasitarimus ruošiantis šių metų valstybinių brandos egzaminų sesijai ir vieną kartą per mėnesį visuomet rinkdavomės kartu su Nacionaline švietimo agentūra. Dabar jau dar dažniau – kas dvi savaites paskutinius du mėnesius. Tai tikrai yra labai gerai, nes kaskart vis iškyla įvairiausių klausimų ir turime visą darbo grupę, kalbamės apie tai, kokios gali būti rizikos. Tai kaip ir esame pasiruošę, tikrai tikimės, kad viskas bus gerai, bet, žinoma, įvairiausių techninių dalykų gali būti. Bet čia ir savivaldybės atsakingos, ir patys vykdytojai.
Labiausiai norisi, kad tiek moksleiviai, tiek mokytojai, tiek tėvai mažiau būtų įsitempę, tiesiog ruoštųsi ramiai egzaminams. Nes egzaminai yra toks dalykas, kuris žmogaus gyvenime yra ne pirmą ir ne paskutinį kartą, dažnai gyvenime teks laikyti egzaminus, ar pokalbius, ar kitokius dalykus. Labai kviečiu ramiai, stabiliai, be streso tam ruoštis, mokytis ir, manau, viskas bus gerai.
(…) Šiais metais egzaminus labai atsakingai ruošėme mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Buvo sudaryta darbo grupė ir joje buvo atstovai iš visų negalią turinčių visuomeninių organizacijų. Pati irgi buvau susitikime, labai džiaugiuosi ir jie pasidžiaugė, kad labai intensyviai dirbo, nuosekliai ieškojo sprendimų. Ne viskas galbūt pavyko, bet tikrai buvo geri atsiliepimai ir pasiekti rezultatai. Yra suteikiama daugiau laiko užduočiai atlikti, skiriama techninė pagalba, pavyzdžiui, skaityklės, padėjėjas gali perskaityti užduotį ir šiemet yra geresnės sąlygos pretenduoti į aukštąsias mokyklas specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams. Nes iki šiol mokiniai galėjo būti atleidžiami tik nuo visų egzaminų, o šiemet jie gali būti atleidžiami nuo vieno arba kito egzamino. Stojant į aukštąsias mokyklas, palankiau būtų turėti vieną išlaikytą valstybinį brandos egzaminą, nes geresnės, konkurencingesnės sąlygos. Egzaminų organizavimo procese mes taip pat šiais metais turime tam tikrų korekcijų.
– Kalbame apie techninius pakeitimus, atlieptas rekomendacijas ar skundus. Tačiau ar esate pasirengę tokiam scenarijui, jei egzaminų laikymą sutrikdytų paskelbtas oro pavojus, kaip kad nutiko Latvijoje?
– Gali būti įvairių ekstremalių (situacijų – BNS): tiek gaisro, tiek kitokių, bet, žinoma, paskutiniai savaitės įvykiai būtent dėl oro pavojaus mus dar kartą įgalino peržiūrėti algoritmus ir pritaikyti oro pavojui, jeigu atsitiktų tai valstybinių brandos egzaminų laikymo metu. Yra dabar parengtas algoritmas, šiandien ir rytoj (trečiadienį ir ketvirtadienį – BNS) vyksta savivaldybių supažindinimas, rytoj (ketvirtadienį – BNS) viešai bus skelbiama, nes mes pakoregavome tą, kurį turėjome. Yra atskirai algoritmas kandidatui, atskirai vykdytojui, atskirai savivaldybėms. Rytoj bus skelbiama, tai šiandien labai trumpai pasakau (…). Jeigu bus 15 minučių (oro pavojus – BNS), tai galimi bus du pasirinkimai: galima bus grįžti ir galima bus nelaikyti, jeigu tai buvo didelis stresas, ir ateiti į perlaikymo sesiją. Žinoma, jeigu bus labai sudėtinga situacija, labai ilgai užsitęs, ilgiau negu egzamino laikas, tai tada Nacionalinės švietimo agentūros direktorius priims sprendimą, kaip toliau turi būti. Dažniausiai tikriausiai visi bus perkelti į pakartotinę sesiją.
Bet aš tiktai norėčiau pasakyti, kad nereikia dėl to tikrai stresuoti. Aš nuoširdžiai tikiu, kad viskas bus gerai ir neapims visos Lietuvos. Tačiau tas algoritmas yra sudėliotas, svarbu, kad mes ramiai jo laikytumėmės. Po to, kai turėjome visi tą įvykį ir vienos mokyklos įgyvendino pagal algoritmą, pagal krizių valdymo scenarijų, kitoms buvo stresas, nebuvo galutinai pasirengusios, turėjome pasitarimą ir dabar žino (kaip elgtis – BNS) mokyklos ir savivaldybės, nes savivaldybės atsakingos už tai, kaip ekstremaliose situacijose mokyklos įgyvendina algoritmus.
Aš tikiu, kad dabar tikrai visi įsivertins ir jeigu taip kartais atsitiktų, tai elgsis pagal algoritmą. Bet dar kartą noriu pasakyti, kad visi jaustumėmės saugūs ir tikėti reikia, kad viskas bus gerai.
(Interviu publikacijos metu, Nacionalinė švietimo agentūra jau yra paskelbusi gaires, kaip elgtis, jei bus paskelbtas oro pavojus)
– Kaip suprantu, jūs turėjote ekstremalių situacijų planą ir po oro pavojaus paskelbimo nusprendėte atnaujinti?
– Taip, planas, algoritmai valstybinių brandos egzaminų metu yra, tačiau dar kartą peržiūrėjom ir sudėliojom pagal tai.
– Kaip minėjote, mokyklose pasitaikė įvairių situacijų. Kiek užtikrinta esate, kad mokyklos elgsis, kaip nurodyta? Vilniuje per oro pavojų buvo mokyklų, kuriose mokytojai į priedangas vaikus leido tik parašius kontrolinį.
– Situacija parodė, kad mes turime mokytis, turime ruoštis ir aš dar kartą tiktai noriu pakartoti, kad įstaigos vadovas, mokyklos vadovas prisiima visą atsakomybę už visų veiksmų įgyvendinimą, koordinavimą ir atlikimą. Ir lygiai taip pat mokyklos steigėjas – dažniausiai savivaldybė. Ministerija taip pat turi tam tikras pavaldžias institucijas, tai mes taip pat dirbame tuo klausimu ir, manau, tai buvo pamoka, kurią tikrai visi įsivertino. Vadovas šiuo metu yra visiškai atsakingas už algoritmo įgyvendinimą.
– Pereinant prie egzaminų turinio. Po teismo sprendimo dėl 10 balų sakėte, kad tai buvo gera pamoka, ruošiantis ateičiai. Kokių papildomų priemonių imtasi, kad šiemet nepasikartotų panašios problemos?
– Visų pirma, tai aš dar kartą pasikartosiu, kad valstybinių brandos egzaminų sesija pernai buvo organizuojama pirmą kartą po reformos įgyvendinimo ir galbūt pritrūko to pereinamojo laikotarpio. Kartelės išlaikymo pakėlimas nuo 16 iki 35 irgi sudarė tam tikras tos situacijos pasekmes, dėl kurių vertinimo komitetas turėjo priimti sprendimus.
Mes atkreipėme dėmesį, išanalizavome ir tam tikrų institucijų rekomendacijas. Visų pirma, skiriame dėmesį užduočių kokybei, buvo sustiprintos recenzavimo procedūros, įtraukti papildomi ekspertai, organizuoti ir tarptautiniai mokymai užduočių rengėjams. Noriu akcentuoti, kad užduotys yra rengiamos pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir todėl reikia suprasti, kad tie pokyčiai vyko labai greitai, tuo metu trūko ir vadovėlių, ir buvo tam tikrų iššūkių, kada negalėjo praeiti visos programos mokytojai su vaikais, netgi apeliacijose tas buvo labai akcentuojama. Todėl buvo priimti tam tikri sprendimai ir pakoreguota išlaikymo kartelė iki 25 balų. Pakoreguotos ir vertinimo komiteto rekomendacijos.
Dabar nebus galima kažkaip balų koreguoti, yra viskas kitaip reglamentuota ir už vertinimo komiteto visą darbą dabar bus atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra.
– Balų koreguoti negalės, bet jeigu pasikartotų panaši situacija ir daugybei mokinių nepavyktų išlaikyti brandos egzaminų, ar turite planą B, kaip tuomet elgtumėtės? Ar kažką galėtumėte pakoreguoti, ar paliktumėte tuos rezultatus?
– Noriu tikėti, kad tie rezultatai turėtų būti truputėlį geresni vien todėl, kad koregavome išlaikymo kartelę ir peržiūrėjome užduotis.
Bet noriu pasikartoti, kad užduotys turi būti rengiamos pagal atnaujintas ugdymo programas ir dėl to kartais jos galbūt būna, kaip yra dažnai sakoma, per sudėtingos. Tačiau mes dabar esame sudarę ugdymo programų tarybas, kurios turi peržiūrėti programas, tai bus iki rugsėjo mėnesio atlikta.
– Šiais metais gavę rezultatus mokiniai neturėtų tikėtis, kad pasikeis jie?
– Kalbant plačiau apie egzaminus, sausį buvo pradėtos diskusijos dėl platesnės egzaminų pertvarkos, dalis pasiūlymų, tarp jų Švietimo tarybos bei Prezidentūros, buvo aptarti ir viešojoje erdvėje. Kokiame etape šios diskusijos yra dabar? Ar iš pateiktų siūlymų buvo išskirti priimtiniausi ir dėl jų toliau plėtojamos diskusijos?
– Iš tiesų labiausiai norisi stabilumo, norisi kuo mažiau pokyčių, keitimų. Susitinkant su pedagogais, su moksleiviais labai dažnai klausiama, ar bus kažkas keičiama, ar dar kažkas daroma, nes mes jau kažkaip lyg ir pradedam apsiprasti, pradedam vienaip ar kitaip pajusti tuos dalykus ir įeinama į sistemą. (…) Šiuo trumpuoju laikotarpiu pagrindinis uždavinys – stabilizuoti esamą sistemą. Tačiau, žinoma, atkreipiame dėmesį ir į ekspertų, mokslininkų, Švietimo tarybos, Prezidentūros pasiūlymus. Labai gerai, kad švietimo bendruomenė diskutuoja ir mes esame atviri ir bendradarbiaujame, kalbamės ir nesame užsidarę durų.
Patys esame subūrę mokslininkų grupę, kuri renkasi vieną kartą per mėnesį, aptaria pasiūlytus valstybinių brandos egzaminų laikymo variantus. Diskutuojame, bet tikrai nenorime skubėti, nenorime pateikti kažkokių labai skubių išvadų ir ypač kardinalių pakeitimų. Noriu priminti, kad vis tiek pokyčiai nebus skuboti, nes vien moksleiviai, kurie laikys (egzaminus – BNS), turi žinoti prieš dvejus metus. Labai atsakingi yra momentai, mes turime juos išdiskutuoti ir nedaryti kažkokių ypač kardinalių pokyčių, o greitu metu tikrai iš mūsų pusės jų nebus. Tiesiog norime stabilizuoti sistemą, kad būtų kuo daugiau ramybės, mažiau įtampos, nes matome, kad socialinė, emocinė būsena tiek moksleivių, tiek švietimo bendruomenės, mokytojų yra labai įtempta.
– Terminų iki kada norite priimti konkretesnius sprendimus neturite?
– Jūs vis kalbate apie tai, kad reikia stabilumo, kad nenorite smarkiai keisti esančios tvarkos ir sukurti papildomo streso ir nežinomybės mokiniams. Tačiau galbūt sistemai reikia rimtos esminės perkrovos?
– Aš norėčiau akcentuoti tai, kad paskutiniais metais pokyčių buvo labai daug ir tos naujovės buvo įgyvendintos per labai trumpą laikotarpį, kartais neužtikrinant materialinių išteklių. Šiandien mes jaučiame to pasekmes. Kiekvienam pokyčiui reikalingas įsivertinimas, pereinamasis laikotarpis. Švietimas yra labai jautri sistema. Briuselyje dalyvaujant švietimo ministrų susitikime, o Londone – pasaulio švietimo lyderių forume, buvo akcentuojama, kad taip, pasaulis keičiasi labai greitai, ateina naujos technologijos, dirbtinis intelektas, tačiau švietimo sistema yra labai jautri ir kartais nespėjama prisitaikyti, todėl mes turime įsivertinti, atkreipti dėmesį, kur yra svarbiausi prioritetai tam, kad mes tos sistemos visiškai neišbalansuotume.
Šiandien pagrindinis dėmesys yra skiriamas egzaminų sistemos stabilizavimui, ugdymo programų peržiūrėjimui, nes jos atnaujintos buvo ir gauname labai daug įvairių pastabų dėl klaidų, neatitikimų, vaikų raidos. Tai yra darbai, kurie reikalauja įsigilinimo. Tam dabar dirba mokytojų metodinės tarybos, tam bus sukuriamos ekspertų grupės. Mes taip pat turėjome pabaigti įgyvendinti vadovėlių aprūpinimo sistemą, nes atnaujinus programas ir pradėjus dirbti mano komandai pusės vadovėlių nebuvo. Šį rugsėjį finišuosime su paskutiniais vadovėliais, išskyrus fizikos. Fizikos vadovėlis dar yra rengiamas gimnazinių klasių vaikams. Mes šiandien matome, kokioje esame situacijoje, nežinau, kiek švietimo sistema dar gali priimti pokyčių. Turime pabaigti tuos darbus, kurie buvo nebaigti, kokį gavome palikimą, ir, žinoma, stabilizuoti, žiūrėti į priekį. Nereikia sakyti, kad galbūt nieko nėra daroma, yra nacionalinis partijų susitarimas, bendradarbiaujame su profesinėmis sąjungomis, daug yra diskusijų, daug sprendimų priimta. Šiandien svarbiausia įsiklausyti į pedagogų bendruomenę. Mes girdime tai, ko mūsų prašoma. (…)
– Aš nekalbu apie greitus pokyčius ir esamos sistemos pakeitimus, bet visiškai naujos sistemos sukūrimą. Galbūt tai galėtų būti penkerių, dešimties metų darbas, kuriam padėtumėte pamatus. Kuomet sugenda koks nors prietaisas, visada turime įsivertinti, ar jį dar verta taisyti, ar jau reikėtų pakeisti nauju. Tai, įsivertinus, manote, kad vis dar verta tvarkyti šią sistemą ar, stabilizavus ją, pereiti prie naujos kūrimo?
– Pasiūlymų iš tiesų yra daug, švietimo bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikrai atneša labai daug pasiūlymų, tarkim, dėl šešiamečio pradinio ugdymo, dėl valstybinių brandos egzaminų. Aš norėčiau sakyti, kad mes neturime nuvertinti to, ką mes turime šiandien. Eiti į priekį mes tikrai turime, įsivertinti, žiūrėti, kuo gyvena pasaulis, kaip gyvena kitos šalys ir tikrai neatmetam pasiūlymų dėl valstybinių brandos egzaminų. Bet mes turime įsivertinti ir laiko tarpą. Vieni pasiūlymai yra sudėtingesni, kurie galbūt nukeltų į tokią tolesnę ateities perspektyvą ir galbūt mes tuo ir turėtume vadovautis. Dėl to šiandien ir dirba mokslininkų grupė. Bet iš tiesų norėtųsi ir mums patiems įsivertinti, išgirsti visus (pasiūlymus – BNS) ir rasti tą patį geriausią variantą. Todėl neskubėjimas, manau, yra svarbiausia.
– Ar teisingai suprantu, kad neatmetate galimybės, jog ateityje egzaminų sistema gali būti keičiama kardinaliau, tačiau nemanote, kad esate visiškai įsivertinę, ką turime dabar?
– Anksčiau buvo kalbėta apie idėją atskirti brandos egzaminus nuo stojimo į aukštąsias mokyklas bei kolegijas. Ar vis dar svarstomas šis variantas?
– Čia lygiai tas pats klausimas, kaip ir kalbėjome dėl tų diskusijų – yra diskutuojama, kokį mes modelį galbūt galėtume rinktis, tada tas klausimas ir išsispręs.
– Pereinant prie kitos temos, Prezidentūra ragina telefonų naudojimą mokyklose reguliuoti įstatymu visoje Lietuvoje. Kokiais argumentais žadate įtikinti prezidentą, kad jūsų matymas, jog taisykles pagal jūsų pateiktas gaires turi nusistatyti pačios mokyklos, yra tinkamesnis?
– Visai neseniai, prieš mėnesį, pasirašytas Švietimo įstatymo pakeitimas, kur yra nuostata, kad mokyklos įpareigojamos kiekviena pasirengti tvarkos aprašą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo pagal pateiktas dviejų ministerijų – Švietimo ir Sveikatos apsaugos – rekomendacijas. Rekomendacijos yra toks pat teisės aktas, kuris reglamentuoja naudojimą. Juo turėtų mokyklos vadovautis ir patvirtinti savo tvarkas. Rekomendacijose labai aiškiai yra parašyta: riboti naudojimą pamokų metu tam tikrose klasėse, gimnazijos klasėse – jeigu reikia ugdymo procese naudoti, pertraukų metu, vaikų dienos centruose, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose – riboti naudojimą mobiliųjų telefonų. Jau prieš tai 80 proc. mokyklų pagal mūsų apklausas buvo susitvarkę, visos turėjo tvarkos aprašus ir jokių problemų nebuvo. Nė viena mokykla nepriėmė tvarkos aprašo, kad vaikai naudotų telefonus tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Vyksta pasitarimai ir su mokyklų vadovais, su savivaldybėmis, ir manau, kad niekas neturi jokių kitokių nuomonių nei kad reikia kuo mažiau praleisti laiko prie ekrano, o daugiau judėti, bendrauti.
– Laikysiuosi savo nuomonės, kad vis tiek tvarka yra viena. Mokykla turi pasirengti tvarkos aprašą, taip yra ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ir dėl kitų dalykų mokyklose, lygiai taip pat ir dėl mobiliųjų telefonų. Jeigu tas žodis įstatyme būtų kitas – riboti ar uždrausti – tai vis tiek mokykla turėtų pasirengti tvarkos aprašą. Visgi įgyvendinimas, kai yra tas draudimas, yra sudėtingas ir tada vis tiek turi būti kiti poįstatyminiai teisės aktai parengti. Mes, žinoma, kalbėjome, diskutavome apie tai, darbo grupė dirbo, nuomonių truputėlį buvo įvairių. Bet ir (…) kitos šalys eina tuo rekomendacijų ir susitarimo keliu. Tai yra normalu. Daugelis pasisakė, kad tie draudimai irgi ne visada veikia. Priimant įstatymą, mes švietimo komitete kalbėjome, kad įsivertinsime po kokių pusės metų, pažiūrėsime, kaip sekasi, kokios tos tvarkos. Jeigu matysime, kad tikrai blogai veikia, kad tikrai yra dar kažkokios pasekmės, kur mes turėtumėme imtis kitų priemonių, (…) galbūt reikės ir kitų tada sprendimų. Bet tiesiog palaukime, leiskime mokykloms dabar pasirengti tvarkas, patiems rasti tuos sprendimo būdus.
– Bet ar nematote rizikos, kad dabar skirtingose mokyklose ne tik galioja nevienodos taisyklės, palieka vienos jų galbūt daugiau laisvės, bet taip pat gali atsirasti ir nelygybė tarp mokinių?
– Manau, kad ne. Mes turime suteikti truputėlį tos atsakomybės, galimybės mokykloms pačioms priimti sprendimus. Galbūt nereikia visko labai reglamentuoti, centralizuoti ir tiesiog daryti tų nurodymų, bet tikrai kalbame apie tai, visi suprantame poveikį ir aš tikiu, kad mokyklos vadovausis rekomendacijomis, kaip vienu iš teisės aktų.
– Iš tiesų tai nėra vien Švietimo ministerijos klausimas, netgi ne mūsų, o toks kompleksinis. Vidaus reikalų ministerija irgi yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, pradėta dirbti tais klausimais. Net ir Briuselyje Švietimo ministrų taryboje šalys narės pasisakė, kad reikėtų ruošti gaires ir diskutuoti šiais klausimais. Turime kalbėti, turime žiūrėti, kaip mes tai galime galbūt reglamentuoti. Iš tiesų ilgas buvimas prie įvairiausių technologinių įrenginių turi tam tikras pasekmes, mes tą žinome ir tai yra ir akcentuojama specialistų. Manau, kad bendromis jėgomis visi kažkokius sprendimus tikrai turime priimti. Mes, kaip ministerija, esame ir integravę įvairius mokomuosius dalykus ir turime nusimatę tam tikras tvarkas, aprašus dėl saugaus (socialinių tinklų naudojimo – BNS). Mes turime mokyti saugiai naudotis socialiniais tinklais, tai dabar yra mūsų svarbiausia užduotis.
– Dabar galbūt sunku pasakyti, pagal vaikų raidą, galbūt iki 16 metų. Gal vyresni jau turėtų daugiau žinoti saugaus naudojimosi taisyklių, bet vis tiek turime kalbėti apie tą saugų naudojimąsi.
– Panašių pasiūlymų buvo pateikusi ir opozicija, galbūt jūs rengiate ir kažkokį konkretų pasiūlymą?
– Šiuo metu dar nerengiame, bet dalyvaujam diskusijose, darbo grupėse ir aš džiaugiuosi, kad šiais klausimais prasidėjo darbai.
– Ir paskutinė tema, kurią norėčiau paliesti – apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkus. Vis daugiau tarptautinių sporto federacijų įsileidžia rusų ir baltarusių sportininkus į tarptautines varžybas. Kokių veiksmų Lietuva ketina dėl to imtis?
– Mes irgi vis dažniau girdime tas naujienas, kad tarptautinės sporto organizacijos atšaukia ribojimus agresorių atletams ir grąžina juos į tarptautines varžybas. Mūsų nuomone, tai yra nuolaidžiavimas agresoriams. Mūsų sporto šakų federacijos yra nevyriausybinės organizacijos, jos yra savarankiškos organizacijos, jų atstovai ir sportininkai patys sprendžia, kaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje. Bet mes visgi labai raginame nacionalines federacijas, sporto organizacijas tęsiantis karui laikytis būtent ministerijos rekomendacijų, kurios yra paruoštos ir esame dėkingi toms organizacijoms, kurios laikosi. O mūsų rekomendacijos iš tiesų labai aiškiai yra nubrėžtos, ką siūlome daryti.
Mes gegužę esame pateikę Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymą į ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą įtraukti papildomus ribojimus, užkardančius šalių agresorių piliečių dalyvavimą Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose švietimo, mokslo studijų ir sporto renginiuose. Kaip, pavyzdžiui, sporto varžybos, mokslo forumai, olimpiados ir panašiai. Šiuo metu galioja ministerijos patvirtintos rekomendacijos nacionalinėms sporto organizacijoms dėl ryšių su Rusija ir Baltarusija, tęsiantis karui Ukrainoje. (…) Raginame federacijas ir sporto organizacijas jomis vadovautis. Tikrai žinome tokių federacijų, kurios labai gražiai susitvarko, vykdo tarptautinius renginius Lietuvoje ir įgyvendina tai.
– Ar teisingai supratau, kad jūs norite, kad tai būtų ir įstatymiškai įtvirtinta, nes pateikėte tokį siūlymą Užsienio reikalų ministerijai?
– Tiesiog buvo užklausimas mums, ką mes galėtume siūlyti, mes savo tam tikrus pasiūlymus pateikėme.
– Taip. Mes diskutavome, buvome susirinkę (…). Bet šiuo metu yra rekomendacijos, kurios, kaip aš sakiau, jeigu federacijos nori vadovautis, jos puikiai veikia ir tos federacijos susitvarko.
– O jūsų pačios nuomone, ar reikia stipresnio reguliavimo?
– Ar įstatymiškai turėtų būti įtvirtintas tas draudimas?
– Sunku pasakyti, bet rekomendacijos dabar yra, kurias, manau, norint jas įgyvendinti, puikiai veikia.
– Balandį sporto bendruomenė išsiuntė kreipimąsi valstybės vadovams ir valdžios institucijoms prašydama drausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose. Tad sakyčiau, yra noras tvirčiau reglamentuoti šį reikalavimą.
– Dabar kaip tik ir vyksta tos diskusijos Užsienio reikalų ministerijoje, mūsų pasiūlymai yra ir matysim, koks bus priimtas sprendimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
