Kamilė Lukauskytė
Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, gyventi įprastą gyvenimą ir net neįtarti, kad jo organizme vyksta pavojingi pokyčiai. Apie tai primena ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikatos istorija. Gydytojai įspėja: kai kurie dariniai metų metus gali nesukelti jokių simptomų, tačiau laiku jų nepastebėjus pasekmės gali būti rimtos.
Prezidento organizme aptiko netikėtą darinį
2020 metų spalį Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai Santaros klinikose buvo atlikta medicininė procedūra.
Planinio sveikatos patikrinimo metu šalies vadovui buvo aptiktas žarnyno polipas.
Medikai darinį pašalino, o tuometinis prezidento atstovas spaudai informavo, kad procedūra atlikta laiku ir papildomo gydymo neprireiks.
Šis atvejis primena, kad net ir gerai besijaučiantis žmogus gali turėti sveikatos pakitimų, apie kuriuos nė nenutuokia.
Gali augti visiškai nepastebimai
Gastroenterologė Inga Kildušienė aiškina, kad žarnyno polipai – tai iš žarnyno gleivinės išaugantys dariniai.
Didžiausia problema ta, kad dažniausiai jie nesukelia jokių aiškių simptomų.
Žmogus gali nejausti skausmo, neturėti virškinimo sutrikimų ir manyti, kad yra visiškai sveikas.
Tačiau dalis polipų ilgainiui gali pakisti ir tapti piktybiniais.
Ne visi polipai yra pavojingi, todėl jų rizika vertinama pagal rūšį, dydį ir kitus medicininių tyrimų rezultatus.
Į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį?
Nors polipai dažnai nesukelia jokių negalavimų, kai kuriais atvejais gali pasirodyti įspėjamųjų ženklų.
Vienas jų – kraujas išmatose.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į neįprastus tuštinimosi pokyčius ar kitus ilgiau trunkančius virškinimo sutrikimus.
Vis dėlto šie požymiai nebūtinai reiškia, kad žmogus turi polipų ar serga vėžiu. Jų priežastys gali būti įvairios.
Pastebėjus tokius pokyčius, svarbiausia ne spėlioti, o kreiptis į gydytoją.
Kas didina riziką?
Gydytojos teigimu, polipų atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai pokyčiai, paveldimumas ir gyvenimo būdas.
Riziką gali didinti rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, perteklinis raudonos mėsos vartojimas bei metaboliniai sutrikimai.
Didesnio dėmesio sveikatai gali reikėti ir tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu.
Tačiau specialistė pabrėžia, kad polipų gali atsirasti net ir žmonėms, kurie neturi žinomų rizikos veiksnių.
Todėl vien sveikos gyvensenos nepakanka norint visiškai atmesti tokių darinių galimybę.
Tyrimas, kurio daugelis vengia
Vienas svarbiausių tyrimų, padedančių aptikti žarnyno polipus, yra kolonoskopija.
Jos metu gydytojas apžiūri storosios žarnos gleivinę ir gali pastebėti net tokius pakitimus, kurie dar nesukelia jokių simptomų.
Nedidelius polipus dažnai galima pašalinti tos pačios procedūros metu.
Pašalinti dariniai siunčiami ištirti, kad būtų galima nustatyti jų pobūdį ir įvertinti, ar reikalingas tolesnis stebėjimas.
Nors kai kurie žmonės šio tyrimo vengia dėl baimės ar nemalonaus pasiruošimo, gydytojai primena, kad laiku aptikti ir pašalinti tam tikri polipai gali padėti išvengti storosios žarnos vėžio.
Kodėl nereikėtų laukti simptomų?
Prezidento Gitano Nausėdos atvejis parodė, kokią reikšmę gali turėti profilaktinis sveikatos patikrinimas.
Jo organizme aptiktas darinys buvo pašalintas laiku, o papildomo gydymo neprireikė.
Tačiau ne kiekvienas žmogus apie tokius pakitimus sužino ankstyvoje stadijoje.
Būtent todėl medikai ragina neatidėlioti rekomenduojamų profilaktinių tyrimų ir pasitarti su šeimos gydytoju dėl individualios rizikos.
Pavojingiausia tai, kad organizmas ne visada perspėja apie besivystančius pakitimus. Kartais žmogus nieko nejaučia, o svarbūs atsakymai paaiškėja tik atlikus tyrimą.
