Kamilė Lukauskytė
Seime įsiplieskė naujas politinis ginčas dėl nepotizmo – vadinamojo „švogerizmo“. Antikorupcijos komisija nusprendė aiškintis premjero žmonos Aistės Sinkevičienės darbo Kauno rajono savivaldybėje ir Raudondvario dvare aplinkybes, tačiau kartu kilo gerokai platesnis klausimas: ar Lietuvos politikoje nėra įprasta artimuosius ir politinius bendražygius įdarbinti ten, kur sprendimus priima savi?
Komisijos nariai nutarė neapsiriboti vien Raudondvario dvaro istorija ir nagrinėti nepotizmo problemą viešajame sektoriuje plačiau. Tačiau toks sprendimas iškart sukėlė skirtingų stovyklų ginčą. Vieni baiminasi, kad išplėtus tyrimą konkreti istorija gali pasimesti, kiti tikina, kad priešingai – pagaliau reikia pažiūrėti, kaip „švogerizmas“ veikia visose partijose.
Komisija ėmėsi premjero žmonos istorijos
Antikorupcijos komisijos dėmesio centre atsidūrė A. Sinkevičienės darbas Kauno rajono savivaldybėje bei Raudondvario dvare.
Iki sprendimo pradėti tyrimą komisijai prireikė dviejų posėdžių. Pirmasis nesusiklostė taip, kaip tikėtasi – jame nedalyvavo dalis socialdemokratų atstovų. Antrajame kvorumas buvo užtikrintas, tačiau netrukus kilo diskusijų, ar sprendimo nereikėtų atidėti, kol savo vertinimą baigs Kauno rajono savivaldybė.
Tokiam siūlymui nepritarus, komisija vis dėlto žengė toliau. Tačiau kartu nuspręsta kelti ir gerokai platesnį klausimą – ne tik kas nutiko Raudondvaryje, bet ir kiek giliai nepotizmo problema įsišaknijusi kitose valstybės bei savivaldos institucijose.
Socialdemokratai gina A. Sinkevičienę
Komisijoje socialdemokratų atstovai A. Sinkevičienės situaciją vertina kitaip.
Socialdemokratė Roma Janušonienė kėlė klausimą, ar žmogus dėl to, kad yra politiko sutuoktinis, apskritai turėtų prarasti galimybę dirbti tam tikrose pareigose.
Šis argumentas atskleidžia vieną esminių diskusijos aspektų: vien faktas, kad darbuotoją su aukšto rango politiku sieja šeimos ryšys, dar savaime neįrodo nepotizmo. Reikia vertinti, kaip žmogus buvo įdarbintas, kokia buvo atrankos procedūra, kokias pareigas jis eina ir ar sprendimai nebuvo priimami pažeidžiant interesų konfliktų principus.
Būtent tai ir turės išsiaiškinti komisija.
Anušauskas įspėja: konkretus atvejis gali pradingti
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas į platesnį tyrimą žiūri atsargiai.
Jo manymu, išplėtus tyrimo objektą kyla pavojus, kad konkreti A. Sinkevičienės ir Raudondvario dvaro istorija taps tik viena maža didžiulio tyrimo dalimi.
Anot A. Anušausko, komisija turėtų išlaikyti dėmesį konkrečiam atvejui ir nepadaryti taip, kad bandymas aprėpti viską galiausiai neleistų išsamiai išnagrinėti nieko.
Tačiau komisijos narys Artūras Zuokas mano priešingai.
Zuokas metė „akmenuką“ į konservatorių daržą
Diskusijai įsisiūbavus, A. Zuokas nusprendė priminti ir konservatoriams ne itin patogią istoriją.
Jis paminėjo buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės bei jos vyro įdarbinimo Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje tarnyboje istoriją. Politikas pabrėžė, kad nepotizmo klausimas neturėtų būti naudojamas tik vienai politinei stovyklai kritikuoti.
Būtent čia ir nuskambėjo jo vaizdingas pareiškimas apie „akmenuką į konservatorių daržą“.
A. Zuokas tvirtino, kad, jo vertinimu, visos politinės partijos turi dėl ko susimąstyti, todėl esą būtų neteisinga Raudondvario situaciją paversti vien socialdemokratų problema.
„Švogerizmo“ istorijų jau daugėja
Dar neprasidėjus rimtesniam tyrimui, komisijos nariai jau gauna informacijos apie galimus nepotizmo atvejus kitose institucijose.
Tai leidžia manyti, kad tyrimas gali tapti kur kas platesnis nei viena savivaldybė ar vienas dvaras.
A. Zuokas siūlo atsiremti ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus nepotizmo tyrimus. Jo teigimu, problema egzistuoja ne tik savivaldybėse, bet ir jų valdomose įmonėse bei kitose viešojo sektoriaus įstaigose.
Tačiau kartu keliama ir kita problema – nepotizmas gali būti ne tik moralinis, bet ir finansinis klausimas.
Raudondvario dvaro veikla taip pat kelia klausimų
Diskusijoje paliesta ne vien darbuotojų giminystė ar politiniai ryšiai.
A. Zuokas teigė, kad Raudondvario dvaro atveju esą matoma ir finansinio efektyvumo problema. Jo pateiktu vertinimu, pagal darbuotojų skaičių bei pajamas ši įstaiga veikia prasčiau nei kai kurios kitos savivaldybių valdomos panašaus pobūdžio įstaigos.
Tai reiškia, kad būsimas tyrimas gali apimti ne tik klausimą, kas su kuo susijęs, bet ir tai, kaip tokie ryšiai galėjo paveikti viešųjų institucijų veiklą.
Politinė kova tik prasideda
Kol kas komisija dar tik pradeda darbą, todėl galutinių išvadų apie konkretų nepotizmo atvejį nėra.
Tačiau politinis konfliktas jau įsisiūbavo. Socialdemokratai gina A. Sinkevičienės teisę dirbti, komisijos pirmininkas ragina nepamesti konkrečios istorijos, o A. Zuokas primena, kad panašių klausimų gali kilti ir konservatoriams.
Todėl šis tyrimas gali tapti ne tik dar viena politine istorija apie vieną įdarbinimą. Jis gali atverti gerokai platesnę Lietuvos politikos problemą – kiek iš tiesų viešajame sektoriuje lemia kompetencija, o kiek pažintys, šeimos ryšiai ir politinės sąsajos.
Ir jeigu komisija iš tiesų pradės kapstyti giliau, Raudondvario dvaro istorija gali būti tik pirmas akmuo nuo gerokai didesnio „švogerizmo“ kalno.
