Užgesinus gaisrą dėl daugiau nei 40 mln. eurų „skolos“ gydymo įstaigoms už viršsutartines paslaugas, ligoninių vadovai su nerimu žiūri į ateitį. Nuogąstaujama, kad pristabdant paslaugas gali kentėti ne tik pacientai – esą įspėjimų apie atleidimus jau sulaukia ir gydytojai. Ligonių kasos atšauna, kad išeičių padidinti biudžetą nedaug, o vienas realiausių variantų – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimas.
PSD didinimas – neišvengiamas? Siūlo atsisakyti „nemokamos medicinos“ mito Lietuvoje (ELTA/BNS nuotr.) (tv3.lt koliažas)
Po kilusio šaršalo dėl jau už 40 mln. eurų per pirmą ketvirtį suteiktų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo gydymo įstaigos gali ramiau atsikvėpti – lėšų buvo rasta. Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai, atitinkamos sumos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo įstaigas turėjo pasiekti gydymo įstaigas.
Įstaigos nežinioje – įspėjo, kad pinigų nebus, bet staiga surado
Vis tik gydymo įstaigų atstovai stokojo aiškumo dėl tolesnių perspektyvų. „Kaip suprantame, buvo panaudotos rezervo lėšos, tačiau kiek anksčiau diskusijose girdėjome, kad jas panaudoti yra labai sudėtinga dėl fiskalinės drausmės įstatymo. Ir Finansų ministerija čia turėjo ganėtinai griežtą nuomonę.
Tai tiesiog norisi suprasti, ar buvo rastas kažkoks sprendimas ir kaip tuomet bus su kitais ketvirčiais, nes tiesiog norisi priminti, kad mes sprendžiame pirmo ketvirčio problemas.
Ačiū Dievui, beveik išsprendėme pirmo ketvirčio problemas, bet jau baigiasi beveik antras ketvirtis ir tikrai nesinorėtų, kad po kažkiek laiko vėl iš naujo suktumėme tą ratą ir ieškotume pinigų ir pan.“ – neseniai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teiravosi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Razgelė.
Jai antrino ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius pabrėždamas, kad daugiau aiškumo reikia tiek viešosioms, tiek privačioms įstaigoms. „Prieš porą posėdžių buvo aiškiai pasakyta, kad turime tik 12 milijonų viršutartinėms paslaugoms apmokėti ir bus apmokama tik pirmo prioriteto.
Paskui posėdyje pasakyta, kad visos paslaugos bus apmokėtos, nors anksčiau iš ligonių kasų ir finansų ministro buvo žinia, kad nėra tam resursų. (…) Gal galėtų būti viešai paskelbta pagal PSDF biudžeto surinkimo scenarijus, kokios tikimybės yra kitiems ketvirčiams gauti iš PSDF rezervo apmokėjimui kokias sumas?“ – aiškumo prašė jis.
Signalas iš ligonių kasų – laikykitės sutarčių
VLK vadovo Gyčio Bendoriaus žinia buvo aiški – reikia teikti paslaugas laikantis sutarčių ir problemų nebus.
„Bendroji politinė valia yra apmokėti visas viršvalandines paslaugas pagal tvarką, bet finansai išliks įtempti, todėl absoliučių garantijų niekam neduodame. Bendras signalas iš ligonių kasos – laikykitės sutarčių“, – sakė jis.
Finansų ministerijos atstovė taip pat laikėsi griežto tono. „Dėl pirmo ketvirčio daugiau buvo padarytas politinis sprendimas, kad paslaugos būtų apmokėtos. Tikrai papildomų rezervų finansinėje fiskalinėje srityje neatsirado ir tikrai išlaidų augimas yra labai įtemptas, skaičiuojant per visus biudžetus ir reikia imtis tam tikrų priemonių jį valdyti.
Todėl ir rekomendacijos iš PSD tarybos buvo, kad vis dėlto turėtų būti ieškoma įrankių, kaip valdyti tas viršplanines pajamas. Kadangi buvo patvirtintas subalansuotas sveikatos draudimo biudžetas, atsižvelgus į tuos galimus išlaidų nukrypimus, tokio biudžeto ir išlaidų ir turėtume siekti“, – komentavo Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė.
Viena išeičių – surinkti daugiau mokesčių
Pasak G. Bendoriaus, žiūrint į bendrą statistiką, pirmąjį ketvirtį įstaigos viršijo sutartis 5,5 proc. ir jų nevykdė 2,1 proc. „Turint 4 mlrd. biudžetą, manome, kad tokio dydžio svyravimai rodo pakankamą tikslumą. Kitas dalykas, absoliučios sumos susidaro reikšmingos – 40 mln. viršsutartinių paslaugų vien per pirmą ketvirtį.
Kadangi finansai įtempti ir fondas nedidėja, žinome, kad sistema per mažai finansuojama, reikia, kad sveikesni piliečiai mokėtų didesnius mokesčius, o susirgę gautų daugiau paslaugų“, – sakė VLK vadovas.
„Bendras signalas iš ligonių kasos – laikykitės sutarčių“, – kartojo VLK direktorius.
Kartu jis pasikartojo, kad yra šiek tiek suteikiama ir nereikalingų paslaugų, tačiau vien tik sutartinis finansinis reguliavimas, kai nemokama už dalį viršsutartinių paslaugų, jau yra išėmęs savo ribas.
„Dabar reikėtų daugiau dėmesio kreipti į medicininį sureguliavimą, kas buvo daroma su dienos chirurgijos indikacijomis, kokias būkles, tyrimus, konsultacijas reikėtų ir nereikėtų daryti iš piliečių sumokėtų mokesčių šiuo metu pagal mūsų galimybes. (…)
Reikėtų tartis – jei visko negalime sumokėti, tartis, kokios dalies šiek tiek atsisakyti. Ir, aišku, yra kiek perteklinių tyrimų, konsultacijų. Kita vertus, visi yra gudrūs, kai liga nustatyta, o kai naktį skubios pagalbos skyriuje reikia spręsti situaciją, aišku, kad yra padaromas vienas kitas tyrimas „viršaus“.
Ir aišku, pacientai, nemokėdami už paslaugą, kartais išsireikalauja konsultacijos, kurios jam nereikia, nors šeimos gydytojas jau nustatė diagnozę, paskyrė gydymą ir jam nereikėtų brautis pas specialistą. Bet tai yra smulkmenos, žiūrint bendrąja prasme 97 proc. paslaugų vyksta pagal planus. Nukrypimai maži, o pinigų visą laiką trūks“, – dėstė G. Bendorius.
Jis pridūrė, kad jei paslaugos būtų teikiamos pagal planą sutarčių neviršijant, dabartiniais skaičiais paciento laukimo laikas skirtųsi minimaliai: „Vietoj to, kad žmogus dabar eilėje laukia, tarkime, du mėnesius, tai tada jis lauks 2–3 proc. ilgiau, tai yra du mėnesius ir tris dienas.“
64 įstaigų finansinis rezultatas – neigiamas
Kaip informavo direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, bendroje sumoje sutarčių vykdymas viršija sutartines sumas apie 3 proc. šiemet įstaigoms paskirstytų lėšų. „40,6 mln. eurų – ta suma, kuri būtų apmokama už viršsutartines paslaugas. Sutarčių nevykdymas yra apie 15 mln. eurų už pirmą ketvirtį. (…)
Daugiausiai sutartines sumas viršijo privačios įstaigos bei į sveikatos centrus įeinančios įstaigos – 12,6 proc. ir 14 proc. viršyta sutartinė suma. Universiteto ligoninės viršijo sutartį apie 3,8 proc., regiono ir rajono ligoninės – apie 7 proc., respublikos – apie 2 proc.“ – vardijo ji.
„Bendra situacija dėl įstaigų finansinių rezultatų, pabaigus 2026 m. pirmą ketvirtį: įvertinus tas papildomas 40 mln. eurų mokamas lėšas, bendrai viešosios įstaigos turės teigiamą rezultatą – plius 8,1 mln. eurų. Čia yra PSDF rezultatas, o bendras įstaigų rezultatas – beveik plius 10 mln. eurų (…). Teigiamą finansinį rezultatą turi dauguma įstaigų – 99, o 64 turi neigiamą finansinį rezultatą“, – kalbėjo VLK direktoriaus pavaduotoja.
Jos teigimu, tarp universitetų ligoninių geriausias finansinis rezultatas fiksuojamas Kauno klinikose, o prasčiausias – Klaipėdos universiteto ligoninėje.
Lygindama šių ir pernai metų pirmojo ketvirčio duomenis T. Golubajeva konstatavo, kad dalies paslaugų apimtys toliau didėja. Augo slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimas, padidėjo brangiųjų tyrimų ir procedūrų, stacionarinės reabilitacijos paslaugų, dienos chirurgijos procedūrų mastas.
Tiesa, apie 10 proc. sumažėjo ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimas. Pasak ligonių kasų atstovės, labiausiai sumažėjo tyrėjų – radiologų, echoskopuotojų, kitų gydytojų konsultacijų skaičius.
Nėra galimybės padengti 100 proc. visų pacientų poreikių
Išgirdę naujausią analizę Seimo nariai nešykštėjo klausimų, kodėl vis tik stebimas specialistų konsultacijų sumažėjimas – ar to kaip tik nenulėmė viršsutartinių paslaugų apmokėjimo pokyčiai.
„Matome paradoksus, vienas jų – vienos įstaigos suteikia daugiau paslaugų, negu numatyta sutartyse, kitos – mažiau. Tada kyla esminis klausimas – ar sutarčių modelis finansuoja realius gyventojų poreikius, ar realūs poreikiai ir „išlenda“ per višsutartines paslaugas?“ – svarstė Seimo narys Saulius Čaplinskas.
VLK direktoriaus pavaduotoja neslėpė, nėra galimybių padengti 100 proc. visų poreikių. „Kiekvienais metais prieš biudžeto skirstymą yra skaičiuojami poreikiai ir mastas – pinigais padengtas poreikis. Tik dar nebuvo tokių metų, kai galėtume 100 proc. padengti mūsų poreikius.
Visą laiką mažiau finansuojame, nei esame pagal metodiką apskaičiavę poreikius. Taip, nėra pakankamai finansavimo visoms paslaugoms pagal poreikius finansuoti“, – konstatavo T. Golubajeva.
Siūlė nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną
Seimo narė Jurgita Sejonienė savo ruožtu svarstė, ar tokiu atveju dar reikėtų skambiai kalbėti apie nemokamą mediciną.
„Suprantu, kad 2,1 proc. nėra kažkokia dramatiška suma, bet vis dėlto jei tų viršsutartinių paslaugų – brangiųjų tyrimų, reabilitacijos, slaugos atliekama, jos prioritetinės ir jų reikia pacientams. Sutinku, kad PSD įmokos didinimas būtų viena išeičių, bet vėlgi kalbame apie tuos žmones, kurie šiuo metu yra sveiki, o paslaugomis naudojasi tie, kurie mokesčio nemoka.
Tai susiduriame su tos nemokamos medicinos paradoksu, kad pinigų trūksta, kažkas moka, naudojasi, o paslaugų trūksta. Sakyčiau, tos nemokamos medicinos naratyvo reiktų atsisakyti, nes nėra nemokamų paslaugų. Nemokamas tik sūris pelėkautuose.
Matyt, reikėtų ir gyventojus pradėti orientuoti taip, kad negali valstybė visiems suteikti visų paslaugų iš PSDF ir už dalį paslaugų reikia susimokėti“, – pastebėjo ji.
Nors įmokų už valstybės draudžiamuosius didinimas buvo vienas šios Vyriausybės tikslų, kol kas tai dar nėra įgyvendinta. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu valstybė už vieną savo lėšomis draudžiamą asmenį sumoka apie 3 kartus mažiau nei dirbantis mokesčių mokėtojas.
Jau sulaukė įspėjimo apie atleidimą
Posėdyje pasisakę Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas teigė, kad gydytojai dėl mažesnio ligonių kasų apmokėjimo esą jau sulaukę ir įspėjimų apie atleidimą. „Mane labai šokiravo paskambinusi pažįstama kardiologė, sako, kad nori iš darbo atleisti be išeitinių, nes įstaigos vadovas visiems pristatė, kad iš VLK gauna šiemet mažiau pinigų ir reikia kažkaip taupyti. (…)
Investuotojų forume skaičiavome, kad kasmet dėl širdies ir kraujagyslių ligų anksčiau [laiko] miršta apie penki tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Praradimas ekonomikai yra du milijardai. Tai, kad nesuteikiamos bus paslaugos, gilins biudžeto problemas ir gilins sveikatos biudžeto problemas. (…)
Dabar klausimas yra įstaigoms konkretus ne tik dėl tos kardiologijos, dėl visų. Ką įstaigų vadovai turi daryti dėl antro, trečio ir ketvirto ketvirčių? Atleidinėti žmones ar ne?“ – svarstė jis.
G. Bendorius situacijos taip nedramatizavo ir atkirto, kad kardiologai tikrai neprapuls ir darbą ras. „Jei neketiname didinti mokesčių, pinigų turime tiek, kiek turime. Jeigu yra sudaryta sutartis, tos sutarties reikia laikytis.
Nesu visuomenės sveikatos specialistas, dėl kardiologijos galėčiau pasakyti, kad tie penki tūkstančiai piliečių daugiausiai miršta dėl to, kad rūko, geria alkoholį, yra nutukę, nesilanko profilaktinėse programose, negeria vaistų, kai šeimos gydytojas jiems paskyrė.
Ne dėl to, kad nepriėjo pas kardiologą. Tai šitoj vietoj nereikėtų kelti dramos. Didelės problemos yra šiek tiek kitoje vietoje, bet jos iš lėto sprendžiamos“, – sakė G. Bendorius.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
