Kamilė Lukauskytė
Karo Ukrainoje fone Rusijos karinė vadovybė susiduria su vis didesniu spaudimu, o viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie aukšto rango Rusijos kariškių kreipimąsi į Vladimirą Putiną. Esą generolai iškėlė klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su karo eiga ir Rusijos kariuomenės galimybėmis tęsti dabartinį konfliktą.
Vis dėlto šią informaciją svarbu vertinti atsargiai: viešai prieinamuose šaltiniuose nepavyko rasti nepriklausomo patvirtinimo visoms Delfi publikacijoje minimoms aplinkybėms. Todėl generolų kreipimasis šiame tekste pateikiamas kaip pranešama informacija, o ne patvirtintas faktas.
Karo našta vis labiau jaučiama Rusijos kariuomenėje
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau ne vienerius metus, o Maskva vis daugiau resursų skiria kariuomenei. Nepaisant Kremliaus pastangų demonstruoti stabilumą, Rusijos karinės pajėgos susiduria su žmogiškųjų ir materialinių išteklių problema.
Karo mastas reiškia didžiulį amunicijos, technikos ir karių poreikį. Tuo pat metu Ukraina toliau stiprina smūgius Rusijos teritorijoje ir taikosi į karinius bei logistinius objektus.
Tai verčia Maskvą nuolat persvarstyti, kur ir kiek išteklių galima skirti.
Generolų prašymas – signalas iš sistemos vidaus?
Jeigu informacija apie Rusijos generolų kreipimąsi pasitvirtintų, tai būtų įdomus signalas apie procesus pačioje Rusijos kariuomenėje.
V. Putino režimo sistemoje vieša kritika iš aukščiausių kariškių yra itin jautrus klausimas. Rusijos kariuomenės vadovybė negali veikti visiškai nepriklausomai nuo Kremliaus politinių sprendimų, todėl bet koks aukšto rango karininkų kreipimasis į prezidentą gali būti vertinamas kaip bandymas daryti įtaką strateginiams sprendimams.
Tačiau vien pranešimas apie tokį kreipimąsi dar nereiškia, kad Rusijos kariuomenėje prasidėjo maištas ar skilimas.
Tai būtų pernelyg didelė išvada neturint papildomų įrodymų.
Putinui svarbiausia – išlaikyti kontrolę
V. Putino valdžia per daugiau kaip du dešimtmečius sukūrė sistemą, kurioje kariuomenė, saugumo struktūros ir politinė valdžia yra glaudžiai susijusios.
Karas Ukrainoje šią sistemą dar labiau sustiprino.
Kremliui itin svarbu, kad visuomenė nematytų nesutarimų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Todėl bet kokie pranešimai apie kariuomenės vadovybės nepasitenkinimą ar kitokį požiūrį į karo strategiją gali tapti politiškai jautrūs.
Būtent dėl to tokias žinias būtina tikrinti itin atsargiai.
Rusija ir toliau patiria didžiulę karo kainą
Nepaisant didžiulių karinių išlaidų, Maskva kol kas nesitraukia iš karo.
Rusijos ekonomika buvo pertvarkyta taip, kad didelė dalis pramonės ir valstybės išteklių būtų skiriama gynybos sektoriui. Tai leidžia Kremliui tęsti plataus masto karinę kampaniją, tačiau kartu didina spaudimą kitoms ekonomikos sritims.
Dar viena problema – žmonių trūkumas.
Kariuomenės poreikiai, karinės gamyklos ir darbo jėgos trūkumas civiliniame sektoriuje konkuruoja dėl tų pačių darbuotojų. Dėl to Rusijos regionuose vis dažniau susiduriama su darbo jėgos deficitu ir augančiomis išlaidomis.
Ukraina taip pat stebi kiekvieną signalą
Kyjivui bet kokie galimi nesutarimai Rusijos kariuomenės viduje yra svarbūs.
Ukraina pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria smūgiams Rusijos teritorijoje, ypač karinei infrastruktūrai, logistikai ir objektams, susijusiems su karo pramone.
Rusijos kariuomenės gebėjimas kompensuoti prarastą techniką ir žmones yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių karo tęstinumą.
Todėl bet kokia informacija apie aukščiausios karinės vadovybės abejones, prašymus ar nesutarimus sulaukia didelio dėmesio.
Ar tai gali tapti lūžio tašku?
Kol kas tam nėra pakankamai pagrindo.
Vienas kreipimasis, net jeigu jis iš tiesų įvyko, savaime nepakeistų Rusijos karo strategijos. Galutiniai sprendimai Maskvoje priklauso nuo politinės valdžios, o V. Putinas iki šiol demonstruoja ryžtą tęsti karą.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia bus ne vien tai, ką generolai pasakė Putinui, bet ir tai, ar Rusijos kariuomenėje daugės panašių signalų.
Jeigu aukšto rango karininkai pradėtų vis dažniau kelti klausimus dėl karo strategijos, resursų, karių nuostolių ar mobilizacijos, tai jau būtų gerokai rimtesnis ženklas.
Kol kas tokie pranešimai turi būti vertinami su atsarga. Tačiau viena aišku: karas Rusijai kainuoja vis daugiau, o klausimas, kiek ilgai Maskva galės išlaikyti dabartinį karo tempą, tampa vis svarbesnis.
