Neseniai pasaulio žiniasklaidoje kilo didžiulis ažiotažas dėl neeilinio įvykio Nyderlandų kruiziniame laive „MV Hondius“, kur hantavirusu užsikrėtė 11 keleivių bei konstatuotos 3 mirtys. Matyt, dėl neseniai buvusios COVID-19 pandemijos ir dabartiniu metu dėl ypač sudėtingos geopolitinės padėties pasaulyje įsiaudrinusių žmonių reakcija į šį įvykį buvo ne visai adekvati esamai situacijai.
Ne vienam kilo abejonė, ar gali kilti nauja pasaulinė pandemija, nepaisant to, kad Pasaulio sveikatos organizacija nuolat ramino, jog pandemijos tikrai nebus. Ne vienam šeimos gydytojui taip pat teko aiškinti savo pacientams, kokio pavojingumo yra šis virusas, ar yra vakcinų ir vaistų, ar šis virusas yra paplitęs Lietuvoje ir ar vertėtų atsisakyti užsakytos kelionės kruiziniu laivu.
Hantavirusas, kurio yra net 20 įvairių štamų, kartu su Ebolos, Marburgo, dengės ir Lasos virusais priklauso tai virusų grupei, kurie sukelia hemoragines karštliges, kurioms būdingas įvairių organų sistemų pažeidimas. Santykinai hemoraginės karštligės kliniką galima suskirstyti į atskirus etapus. Ligos pradžia labai primena gripą – aukšta temperatūra, silpnumas, galvos skausmai, raumenų, sąnarių, kaulų gėlimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas (kas, beje, buvo ypač būdinga šio sezono gripui).
Kuo pavojingas hantavirusas?
Ligai progresuojant, prasideda hemoraginis etapas, kai pažeidžiamos kraujagyslės bei kaulų čiulpai (smarkiai sumažėja trombocitų skaičius). Odoje atsiranda smulkių kraujosruvų (petechijų). Kraujuoti gali iš dantenų, akių, ausų. Būdingas vidinis kraujavimas iš skrandžio bei žarnyno pasireiškia vėmimu krauju arba juodomis išmatomis. Sąmonės sutrikimas palaipsniui pereina į komą, sustoja kepenų ir inkstų veikla. Guodžia tai, kad toks klinikinis vaizdas būdingas tik kai kuriems šios grupės virusams. Svarbu pažymėti ir tai, kad mirštamumo lygis labai priklauso nuo paciento amžiaus bei gretutinių ligų.
Hantaviruso šaltinis gamtoje yra laukiniai graužikai (meškėnai, pelėnai, lauko pelės, žiurkės), kuriems patiems virusas nėra pavojingas. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs dulkių, kuriose yra išdžiūvusių graužikų biologinių išskyrų. Labai svarbu pažymėti, kad visi hantavirusai, išskyrus Andų (Andes) štamą, nuo žmogaus žmogui neperduodami. O Andų virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui tik išskirtiniais atvejais, kai yra ilgalaikis ir glaudus kontaktas. Šis virusas yra ypač pavojingas, nes liga greitai progresuoja, atsiranda sausas kosulys, žmogus pradeda dusti, plaučiai užsipildo skysčiais, vystosi širdies–plaučių nepakankamumo sindromas, o mirštamumas siekia net 50 proc.
Jei hantaviruso štamai Sin Nombre ir Andes yra paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tai Europoje ir Azijoje vyrauja hantaviruso štamai Puumala, Dobrava, Hantaan, kurie neperduodami nuo žmogaus žmogui, bet gali sukelti hemoraginę karštinę su inkstų sindromu. Pradiniam ligos etapui būdingas karščiavimas, silpnumas, stiprūs galvos, pilvo ir nugaros skausmai inkstų srityje. Ligai progresuojant, atsiranda kraujosruvų odoje, akyse.
Vėliau atsiranda inkstų pažeidimo požymių (šlapimo kiekio sumažėjimas, o atlikus laboratorinius tyrimus, kraujyje nustatomas padidėjęs kreatinino kiekis, trombocitų skaičiaus kritimas, šlapime aptinkamas baltymas). Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vyrauja Puumala viruso štamas, kuriam būdinga švelni ligos forma, todėl mirštamumas siekia tik 0,1 proc. Vyresnio amžiaus ir turintiems gretutinių ligų šis rodiklis gali siekti 0,4 proc. ir daugiau. Ar Lietuvoje hantavirusas yra problema, spręskite patys. Tik noriu priminti, kad Lietuvoje šio sezono metu kai kuriomis savaitėmis nuo gripo komplikacijų mirdavo net 8 pacientai.
Kitos hemoraginės karštligės: ką verta žinoti keliautojams?
Kadangi įsibėgėja turistinis sezonas, labai trumpai apie kitas hemoragines karštliges. Ebolos hemoraginė karštligė yra dažnai mirtina žmonių infekcija. Ją sukelia Filoviridae šeimos virusas, kurio nešiotojai yra Afrikos vaisiaėdžiai šikšnosparniai. Žmogus užsikrečia per tiesioginį sąlytį su infekuotų gyvūnų ar žmonių biologinėmis išskyromis. Vidutinis mirštamumas siekia apie 50 proc. Paplitimas – Centrinės ir Vakarų Afrikos kaimuose. Specifinis ligos bruožas – staigus trombocitų skaičiaus kritimas ir varginantis intensyvus vėmimas. Beje, rašant šį straipsnį atėjo informacija apie naują Ebolos viruso infekcijos protrūkį Ugandoje ir Konge.
Šiuo metu patvirtinta daugiau kaip 50 užsikrėtimo atvejų, taip pat fiksuojama nemažai įtariamų atvejų. Kadangi protrūkį sukėlė Bundibugyo ebolaviruso atmaina, anksčiau nuo Ebolos viruso ligos naudotos vakcinos gali būti neveiksmingos arba mažiau veiksmingos. Pranešama apie 140–160 galimų mirties atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija skyrė papildomų lėšų Ebolos viruso plitimo kontrolei. JAV ir kai kuriuose Europos oro uostuose skrydžiai iš Kongo ir Ugandos nukreipiami į terminalus, kuriuose įrengtos specialios izoliavimo zonos.
Dengės karštligė yra uodų pernešama tropinė infekcija, kuri yra viena sparčiausiai plintančių virusinių ligų pasaulyje. Paplitimas – tropinėse ir subtropinėse klimato juostose. Kasmet pasaulyje registruojama nuo 100 iki 400 mln. užsikrėtimo atvejų. Dengės atvejų pastaraisiais metais jau fiksuota Prancūzijoje, Italijoje bei Portugalijoje (Madeiroje). Guodžia tik tai, kad mirštamumas nuo klasikinės dengės karštligės yra žemas ir siekia apie 1 proc. Specifinis ligos simptomas – vadinamieji labai stiprūs „kaulų laužymo“ skausmai.
Marburgo virusinė liga yra ypač pavojinga hemoraginė karštligė. Vidutinis šios ligos mirštamumas siekia apie 50 proc. Išplitusi Subsacharinėje Afrikoje. Natūralus viruso nešiotojas – afrikinis palminis šikšnosparnis. Žmonės užsikrečia lankydamiesi šikšnosparnių urvuose ar kasyklose. Žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su sergančiojo biologinėmis išskyromis. Specifinis ligos simptomas – „vaškiniai“ veido bruožai ir staigus kolapsas. Šiuo metu pradėtas specifinių vaistų kūrimas.
Lasos karštligė (Lassa fever) yra ūminė virusinė hemoraginė liga, priklausanti Arenaviridae šeimai. Ramina tik tai, kad didelė dalis atvejų būna lengvi. Liga yra endeminė Vakarų Afrikoje. Pagrindinis viruso rezervuaras – daugiaspenė žiurkė. Žmonės užsikrečia per kontaktą su žiurkių ar užsikrėtusių žmonių biologiniais skysčiais. Liga gali būti be klinikinių simptomų (80 proc. atvejų). Beje, labai nemaloni pasekmė – kurtumas. Jei yra ligos klinika, apie 25 proc. pacientų visiškai arba iš dalies apkursta viena ar abiem ausimis. Gera žinia, kad Lasos karštligei gydyti egzistuoja veiksmingas priešvirusinis vaistas ribavirinas, tačiau gydymas turi būti pradėtas per pirmąsias 6 dienas.
Dar kartą norėčiau priminti, kad rengiantis atostogauti egzotinėse šalyse, nepamirškite su savo šeimos gydytoju pasikonsultuoti dėl galimų pavojų jūsų sveikatai.
Straipsnio autorius – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
