Kamilė Lukauskytė
Rusijos piliečiams, vykstantiems tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį ar iš jos, gali būti pasiūlytos gerokai griežtesnės taisyklės. Vietoje dabar numatytų iki 24 valandų kelionei per šalį siūloma palikti vos šešias, o kartu nustatyti konkretų maršrutą, nuo kurio nukrypti nebūtų galima.
Tokius pakeitimus siūlantis buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas argumentuoja, kad dabartinė tvarka palieka per daug laisvės Rusijos piliečiams judėti Lietuvos teritorijoje.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina taip pat teigia matantis pagrindą griežtesnei kontrolei. Jo nuomone, vien laiko apribojimo neužtektų – reikėtų nustatyti ir tikslų tranzito maršrutą.
Dabar – iki 24 valandų
Supaprastintas tranzitas leidžia reikalavimus atitinkantiems Rusijos piliečiams vykti tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities kertant Lietuvą.
Oficialioje Lietuvos konsulinėje informacijoje nurodoma, kad kelionė su supaprastinto tranzito dokumentu per Lietuvos teritoriją negali trukti ilgiau nei 24 valandas.
Tačiau A. Anušauskas mano, kad toks laiko tarpas yra pernelyg ilgas.
Jo siūlymas – limitą sumažinti net keturis kartus.
Nuo 24 iki 6 valandų.
Politikas argumentuoja, kad tokio laiko visiškai pakaktų Lietuvos teritorijai kirsti tranzitu, tačiau būtų gerokai mažiau galimybių nuo tiesioginio maršruto nukrypti į kitus miestus.
Anušauskui užkliuvo Rusijos automobiliai Lietuvos miestuose
A. Anušauskas pasakojo pats pastebėjęs tranzitu vykstančių Rusijos piliečių automobilių Šiauliuose.
Politikas kėlė klausimą, kodėl tranzitu tarp Rusijos ir Kaliningrado vykstantys asmenys apskritai turėtų atsidurti tokiose vietose.
Kaip kitą pavyzdį jis pateikė socialiniuose tinkluose matytą Rusijos pilietį Marijampolėje.
Anot politiko, tranzito maršrutas eina netoli šio miesto, tačiau ne per jo centrą. Todėl jam kilo klausimų, kodėl tranzitu vykstantis žmogus turėjo pakankamai laiko lankytis parduotuvėse ir užsiimti kita veikla.
A. Anušauskas tai pateikia kaip argumentą už griežtesnę tranzito kontrolę.
Šiemet užfiksuota ir 24 valandų ribos pažeidimų
Dar viena politiko minima detalė – esamos taisyklės laikosi ne visi.
A. Anušauskas, remdamasis jam pateikta informacija, teigė, kad šiais metais daugiau nei dešimt ekipažų pažeidė net dabar galiojančią 24 valandų ribą.
Jo nuomone, tokiais atvejais turėtų būti įmanoma tiksliau nustatyti, kur automobilis buvo ir kodėl Lietuvos teritorijoje užtruko ilgiau.
Politikas savo siūlymą sieja ir su nacionaliniu saugumu. Jis įspėja apie galimą tranzito kanalų panaudojimą hibridinėms operacijoms, diversijoms ar sabotažui.
Tai yra A. Anušausko išsakytas rizikos vertinimas – ne teiginys, kad tranzitu vykstantys asmenys apskritai užsiima tokia veikla.
Buvęs VSD vadovas siūlo dar vieną žingsnį
G. Grinos nuomone, vien sumažinti leidžiamą tranzito laiką gali nepakakti.
Buvęs VSD vadovas siūlo nustatyti ir konkretų maršrutą.
Tokiu atveju būtų aišku ne tik tai, per kiek laiko žmogus privalo išvykti iš Lietuvos, bet ir kokiu keliu jis turi važiuoti.
G. Grina argumentuoja, kad toks modelis palengvintų saugumo tarnybų darbą: jeigu galimas maršrutas tiksliai apibrėžtas, nukrypimus būtų paprasčiau pastebėti ir įvertinti.
Jis išsakė ir itin griežtą variantą – už nustatyto maršruto pažeidimą numatyti automobilio konfiskavimą. Tai kol kas eksperto pasiūlymas, o ne galiojanti sankcija.
Kontrolė jau buvo sustiprinta
Diskusija vyksta ne tuščioje vietoje.
2025 metų pabaigoje Lietuvoje buvo patvirtinta atnaujinta Rusijos piliečių supaprastinto tranzito kontrolės tvarka. Pagal ją VSAT, policija ir Viešojo saugumo tarnyba koordinuoja tranzito priežiūrą, reagavimą į incidentus ir taisyklių laikymosi kontrolę.
2026 metų vasarį Kaune net surengtos valstybės lygio funkcinės pratybos, per kurias imituotas incidentas ir tikrintas institucijų pasirengimas galimoms grėsmėms tranzito metu. Vidaus reikalų ministerija tranzito schemos saugumą yra įvardijusi nacionalinio saugumo elementu.
Taigi klausimas dabar – ar jau egzistuojančių kontrolės priemonių pakanka, ar reikėtų papildomai keisti pačias tranzito sąlygas.
Latvija ruošiasi dar griežtesniam žingsniui
Diskusiją Lietuvoje paskatino ir kaimyninės Latvijos planai.
TV3 skelbia, kad Latvija nuo 2027 metų ketina stabdyti reguliarų autobusų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija. Po šios žinios Lietuvoje taip pat sustiprėjo diskusijos, ar dabartinis susisiekimo ir tranzito režimas nėra pernelyg liberalus.
A. Anušauskas primena, kad Lietuva ribojimų jau ėmėsi anksčiau – buvo mažinamas veikiančių pasienio kontrolės punktų ir autobusų maršrutų skaičius.
Dabar jis siūlo eiti dar toliau.
Sprendimas dar nepriimtas
A. Anušauskas kartu su kolegomis yra įregistravęs teisės akto pakeitimą. Politikas teigė besitikintis, kad pasiūlymas galėtų būti svarstomas spalio pradžioje, tačiau jo priėmimas nėra garantuotas.
Diskusiją komplikuoja ir tai, kad Kaliningrado tranzito sistema susijusi ne vien su Lietuvos nacionaliniais teisės aktais, bet ir su ankstesniais Lietuvos bei Europos Sąjungos susitarimais.
Todėl ne kiekvieną jos elementą Lietuva gali vienašališkai pakeisti.
Vis dėlto pats supaprastintas tranzitas tebėra aktyviai kontroliuojamas. Oficialiai jis apibrėžiamas kaip specialus ir tiesioginis Rusijos piliečių vykimas tarp Rusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją.
Esminis ginčas – kiek laisvės palikti tranzitui
Taigi šiuo metu kalbama ne apie visišką Kaliningrado tranzito uždraudimą.
Siūloma konkrečiai griežtinti jo kontrolę: 24 valandų terminą sutrumpinti iki šešių ir tiksliai nustatyti kelią, kuriuo leidžiama važiuoti.
Šalininkai tai grindžia nacionalinio saugumo ir efektyvesnės kontrolės argumentais. Ar tokie pakeitimai būtini ir proporcingi, turės spręsti įstatymų leidėjai bei Vyriausybė.
Kol kas galioja dabartinė tvarka.
Tačiau jeigu A. Anušausko pasiūlymui būtų pritarta, Rusijos piliečių kelionės per Lietuvą galėtų pasikeisti iš esmės – vietoje beveik paros šalies teritorijoje liktų vos šešios valandos ir aiškiai apibrėžtas tranzito kelias.
