Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva. Visai tai veda link eskalavimo, kuriuo V. Putinas sieks pakeisti karo naratyvus savo šalyje, rašo „Associated Press“ (AP).
Ko imsis Vladimiras Putinas
Anot leidinio, V. Putinas gali smarkiai sustiprinti oro atakas prieš Ukrainos sostinę Kyjivą, tikėdamasis, kad tai sustiprins jo reitingus šalies viduje ir įtikins teroristinės šalies gyventojus, kad Maskva vis dėlto gali laimėti šį karą. Taip pat, AP žurnalistų nuomone, apie V. Putino pasiryžimą didinti karo statymus liudija ir neseniai surengtos didelio masto Rusijos branduolinės pratybos.
Pažymima, kad praėjusiais metais Rusijai pavyko pasiekti keletą pergalių. Tačiau šiais metais rusų pažanga visoje fronto linijoje praktiškai sustojo. Tai lėmė, kad Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko susigrąžinti dalį teritorijų. Visa tai kenkia V. Putino deklaruotam tikslui greitai užimti visą Donecko srities teritoriją.
Kyjivo kontratakos
O ir pats Kyjivas nesnaudžia ir vis intensyviau ir stipriau smogia Rusijos energetikos ir karinės pramonės infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje. Šie smūgiai neigiamai veikia Rusijos ekonomiką ir rusų moralę.
Anot leidinio, pradinis impulsas, kurį suteikė milžiniškos karinės išlaidos, išseko. Rusijos vyriausybė padidino mokesčius ir vidaus skolinimąsi, siekdama suvaldyti biudžeto deficitą.
Tačiau net nepaisant karo Irane ir papildomų pajamų iš naftos kainų augimo, Maskvos fundamentalios ekonominės problemos išlieka.
Londono Tarptautinio strateginių tyrimų instituto ekspertas Nigel Gould-Davies pažymi, kad Rusija taip pat gali susidurti su karių trūkumu, nes finansinė paskata nustoja veiksmingai veikti. Todėl, norint tęsti karą, Kremliui gali prireikti paskelbti mobilizaciją ir apriboti laisves.
Didina spaudimą Europai
Nepaisant Kremliaus nesėkmių kare Ukrainoje, Rusija taip pat didina provokacijų, nukreiptų prieš Ukrainos sąjungininkus Europoje, skaičių. Tai įrodo ir suaktyvėję dronų incidentai Baltijos šalyse bei rusų drono ataka Rumunijoje.
Tuo tarpu pati Maskvos užsienio žvalgybos tarnyba įspėjo Baltijos valstybes, kad jų narystė NATO neapsaugos jų nuo Maskvos keršto, jei jos leis Ukrainai vykdyti atakas iš jų teritorijos.
„Mes iš tiesų esame labai, labai arti tiesioginio karinio susidūrimo“, – sakė Dmitrijus Polianskis, Rusijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.
Kiek anksčiau leidinys „Forbes“ rašė, kad esant aklavietei Ukrainoje, Rusija gali pabandyti eskaluoti karą, perkeldama jį į Europos valstybių teritoriją. Pažymima, kad Rusijos kaltinimai Baltijos šalims gali būti panaudoti kaip pretekstas būsimam įsiveržimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
