Kamilė Lukauskytė
Rusija deda milžiniškas pastangas, kad sukurtų nuosavą amerikietiškos „Starlink“ sistemos analogą. Maskvai tai nėra vien technologinio prestižo projektas – palydovinis ryšys gali tapti itin svarbus kariuomenei, ypač valdant bepiločius orlaivius dideliais atstumais.
Tačiau ambicingas projektas „Rassvet“ susidūrė su problemomis. Iš pirmųjų 32 šiemet paleistų palydovų bent keli, ekspertų vertinimu, gali būti prarasti, o dalis aparatų nepasiekė planuoto orbitos aukščio. Vis dėlto specialistai perspėja neskubėti skelbti Rusijos projekto žlugimo – panašių techninių problemų savo veiklos pradžioje turėjo ir „Starlink“.
Todėl Ukrainai prasidėjo savotiškos lenktynės su laiku: kol Rusija dar neturi visaverčio palydovinio tinklo, siekiama apsunkinti jo kūrimą.
Kodėl Rusijai taip prireikė savo „Starlink“?
Situacija smarkiai pasikeitė šių metų vasarį, kai Ukrainos teritorijoje buvo apribotas neautorizuotų „Starlink“ terminalų veikimas.
Rusijos pajėgos anksčiau naudojosi neoficialiai gautais terminalais, tačiau pradėjus taikyti vadinamąjį „baltąjį sąrašą“ fronte galėjo veikti tik patvirtinti įrenginiai. Tai Rusijai sukūrė papildomų ryšio problemų.
Maskvos atsakymas – „Rassvet“.
Sistemą kuria 2020 metais įsteigta aerokosminė bendrovė „Biuro 1440“, priklausanti „IKS Holding“. Galutinis tikslas gerokai didesnis nei kelios dešimtys palydovų: bazinei aprėpčiai planuojama turėti apie 250 aparatų, o iki 2030 metų jų skaičių norima padidinti iki daugiau nei 700.
Tačiau pirmiausia reikia išspręsti tai, kas vyksta orbitoje.
Pirmieji palydovai parodė rimtų problemų
2026 metais Rusija surengė du didesnius „Rassvet“ paleidimus – kovo 23 ir liepos 19 dienomis. Kiekvieną kartą į kosmosą buvo iškelta po 16 palydovų. Nepriklausoma paleidimų duomenų bazė taip pat patvirtina abu 16 palydovų skrydžius raketomis „Sojuz-2.1b“.
Tačiau orbitose ne viskas vyko pagal planą.
Rugsėjo pradžioje dalis pirmosios grupės palydovų buvo maždaug 510 kilometrų aukštyje. Vienas aparatas jau buvo prarastas – jis nukrito iš orbitos ir sudegė atmosferoje.
Dar sudėtingesnė padėtis buvo antrojoje partijoje. Kai kurie palydovai pakilo tik iki maždaug 410–430 kilometrų, o kelių aparatų situacija buvo vertinama kaip avarinė.
Ypač stebimi du palydovai, kurių orbitos rugsėjo pirmoje pusėje buvo nukritusios iki maždaug 280 kilometrų. Jei jų varikliai nebus panaudoti orbitai pakelti, jie gali patekti į atmosferą ir sudegti.
Iš pirmųjų 32 aparatų bent trys, TV3 cituojamoje analizėje pateikiamu vertinimu, gali būti visiškai sugedę.
„Palydovai-zombiai“ dar nereiškia projekto pabaigos
Iš pirmo žvilgsnio tokie rezultatai gali atrodyti kaip didelė Rusijos technologinė nesėkmė.
Tačiau yra svarbi detalė.
Pirmosios „Starlink“ palydovų kartos taip pat susidūrė su gedimais. Tobulinant technologijas patikimumas gerėjo, todėl ekspertai neatmeta galimybės, kad panašų kelią gali nueiti ir „Rassvet“.
Buvęs Ukrainos valstybinės kosmoso agentūros vadovo patarėjas Andrijus Kolesnykas pabrėžia, kad pirmosios „Rassvet“ partijos iš esmės yra eksperimentinės.
Kitaip tariant, keli sugedę aparatai nebūtinai reiškia visos programos pabaigą.
Tai Ukrainai ir kelia didžiausią nerimą.
Tikroji problema Rusijai gali būti visai ne kosmose
Net jeigu Rusijos inžinieriams pavyktų išspręsti palydovų gedimus, atsiranda kitas klausimas – kuo juos visus iškelti į orbitą?
Iki šiol „Biuro 1440“ palydovams naudojo raketas „Sojuz-2.1b“. Jos gaminamos Samaroje veikiančioje „RKK Progress“ įmonėje.
TV3 publikacijoje, remiantis Ukrainos šaltiniais, teigiama, kad rugpjūčio 15-osios naktį šią įmonę pasiekė Ukrainos smūgis. Ekspertų vertinimu, jei atakos prieš gamybos grandinę būtų sistemingos, ilgainiui tai galėtų apsunkinti „Sojuz“ raketų gamybą.
Šiuo metu Rusija, pasak A. Kolesnyko, dar turi raketų atsargų, kurių gali pakakti maždaug metams ar pusantrų.
Tačiau raketos reikalingos ne tik „Rassvet“. Jomis į orbitą keliami ir kiti, įskaitant karinės paskirties, aparatai.
Alternatyva yra, bet ji kainuoja gerokai daugiau
Teoriškai Maskva galėtų naudoti galingesnę raketą „Angara-A5“.
Ji pajėgi vienu skrydžiu į orbitą iškelti daugiau palydovų, tačiau atsiranda kita problema – kaina ir gamybos tempas.
Nuo pirmojo „Angara-A5“ skrydžio 2014 metais Rusija iki TV3 publikacijoje aprašomo laikotarpio buvo surengusi tik penkis tokius paleidimus. Pirmųjų raketų kaina siekė apie 100 mln. JAV dolerių – maždaug penkis kartus daugiau nei „Sojuz“ paleidimo.
Todėl Rusijai reikia ne tik išmokti patikimai gaminti šimtus palydovų.
Reikia ir pakankamai raketų, kurios juos iškeltų.
Kodėl Ukraina negali tiesiog numoti ranka?
Nes sėkmingai veikiantis „Rassvet“ galėtų pakeisti Rusijos bepiločių orlaivių naudojimo galimybes.
Palydovinis internetas teoriškai leistų operatoriams palaikyti ryšį su dronu dideliu atstumu, gauti iš jo duomenis ir keisti maršrutą ar užduotį jau skrydžio metu. Būtent dėl to sistema turi potencialią karinę reikšmę.
Kol kas Rusija nuo „Starlink“ masto yra labai toli. „Rassvet“ turi vos pirmąsias dešimtis aparatų, kai visaverčiam tinklui jų reikėtų šimtų.
Tačiau būtent todėl dabartinis etapas toks svarbus.
Jeigu techninės problemos bus išspręstos ir paleidimų tempas padidės, situacija gali pasikeisti.
Ukrainai prasidėjo lenktynės su laiku
Ukrainos galimybės tiesiogiai sustabdyti palydovų paleidimus yra ribotos. Todėl, TV3 cituojamų ekspertų vertinimu, vienas realistiškiausių kelių – didinti projekto ekonominę ir gamybinę kainą, apsunkinant raketų bei pačių palydovų gamybą.
Maskvos planai ambicingi: nuo dabartinių kelių dešimčių aparatų pereiti prie šimtų palydovų ir galiausiai sukurti nuolat veikiantį tinklą.
Kol kas dalis Rusijos aparatų stringa žemose orbitose, kai kurie praranda aukštį, o bent vienas jau sudegė atmosferoje.
Tačiau didžiausia klaida Ukrainai būtų manyti, kad tuo istorija ir baigėsi.
Jeigu Rusijai pavyks išspręsti dabartines technines problemas, šiandien stringantis „Starlink“ analogas ateityje gali tapti visiškai realiu kariniu įrankiu.
