Kamilė Lukauskytė
Ukrainą vėl sukrėtė didelė Rusijos raketų ir dronų ataka. Šeštadienio rytą skelbta, kad smūgiai buvo surengti prieš kelis miestus ir regionus, o jų padariniai jau pareikalavo žmonių gyvybių. Tuo pat metu Ukraina tęsia smūgius objektams Rusijos teritorijoje – tai rodo, kad tolimojo nuotolio atakos abiejose pusėse tampa vis intensyvesnės.
Smūgiai – ne viename Ukrainos mieste
Vienas skaudžiausių smūgių teko Zaporižiai. Ukrainos pareigūnų duomenimis, naktį Rusijos dronai pataikė į gyvenamąjį rajoną. Žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas.
Kryvyj Rih mieste per Rusijos smūgius žuvo dar vienas žmogus, trys buvo sužeisti. Šis miestas pastaraisiais mėnesiais ne kartą tapo Rusijos raketų ir dronų atakų taikiniu.
Dar didesnis nukentėjusiųjų skaičius fiksuotas Odesoje ir jos apylinkėse. Regiono vadovas pranešė apie didelio masto ataką, per kurią buvo sužeisti 28 žmonės.
Bendrai, šeštadienio rytą buvo skelbiama apie mažiausiai tris žuvusius civilius ir dešimtis sužeistųjų.
Rusija vis labiau remiasi dronais
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos oro kampanija prieš Ukrainą tapo ypač intensyvi. Kyjivas susiduria ne tik su dideliu dronų skaičiumi, bet ir su greitaisiais reaktyviniais bepiločiais, kuriuos Ukrainos oro gynybai sudėtingiau aptikti ir numušti.
Atakos taip pat vis dažniau nukreipiamos į energetikos ir infrastruktūros objektus. Ukrainos pareigūnai perspėja, kad tokia kampanija gali būti susijusi su pasirengimu žiemai – siekiama apsunkinti elektros ir kitų kritinių paslaugų tiekimą bei didinti spaudimą civiliams gyventojams.
Tai ypač jautru dabar, kai Ukraina ruošiasi dar vienam šaltajam sezonui karo sąlygomis. Energetikos infrastruktūra jau yra smarkiai nukentėjusi nuo ankstesnių Rusijos smūgių.
Kyjivas taip pat smogia Rusijai
Tuo pat metu Ukraina nesėdi sudėjusi rankų.
Lrytas skelbia, kad rugsėjo 11-osios naktį dronų ataka sukrėtė Rusijos Saratovo sritį. Saratovo mieste buvo užfiksuoti mažiausiai du dideli gaisrai – vienas kilo naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, kitas – internetinės prekybos bendrovės OZON logistikos objekte. Apie galimą bepiločių orlaivių grėsmę regione naktį pranešė vietos gubernatorius Romanas Busarginas.
Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos, naftos, logistikos ir pramonės infrastruktūrą. Rusijos teritorijoje vykstančios atakos Maskvai tampa vis didesniu iššūkiu, nes smūgiai pasiekia objektus toli nuo fronto linijos.
Karas tolsta nuo fronto linijos
Ši situacija rodo svarbią karo tendenciją: fronto linija nebėra vienintelė vieta, kur vyksta intensyviausi smūgiai.
Rusija gali rengti didelio masto oro atakas prieš Ukrainos miestus, energetikos objektus ir infrastruktūrą, o Ukraina tuo pat metu stengiasi pasiekti Rusijos karinę ir ekonominę infrastruktūrą.
Rugpjūčio pabaigoje Rusija per vieną didelę ataką prieš Ukrainą panaudojo šimtus dronų ir raketų, o pastarosiomis savaitėmis Kyjivą ir aplinkinius regionus oro smūgiai pasiekia itin dažnai. Reuters tuo metu skelbė, kad Rusijos pajėgos naudojo ir balistines bei hipergarsines raketas.
Kremlius siunčia ir politinius signalus
Naujausia ataka vyksta itin įtemptame diplomatiniame fone. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi rugsėjo pabaigoje Niujorke susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai griežtina retoriką dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje ir teigia, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį konfliktą su Rusija.
Taigi naujausia masinė ataka vyksta ne vakuume – vienu metu intensyvėja kariniai veiksmai, smūgiai energetikai ir infrastruktūrai bei politinis spaudimas.
Kol kas aišku viena: nepaisant kalbų apie galimas derybas ir taikos kelią, realybėje Ukrainos miestai ir toliau susiduria su didžiuliais Rusijos oro smūgiais, o pati Ukraina vis aktyviau atsako smūgiais Rusijos teritorijoje.
