Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį sukrėtė finansų krizė, kurios atgarsiai daugeliui vis dar išlikę atmintyje. 2008-ieji tapo sinonimu ekonominiam nuosmukiui, prarastoms santaupoms ir sugriuvusiems planams. Šiandien, stebint geopolitinę įtampą, svyruojančias palūkanas ir infliaciją, kyla klausimas, ar istorija gali pasikartoti ir kam turėtume ruoštis?
2008 m. krizė kilo iš pačios finansų sistemos vidaus. JAV nekilnojamojo turto burbulas, rizikingų paskolų praktika ir sudėtingų finansinių instrumentų griūtis sukėlė domino efektą, kuris greitai išplito visame pasaulyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvos BVP smuko net 14,8 proc. – tai buvo vienas didžiausių nuosmukių Europos Sąjungoje (ES).
Dabartinė situacija yra kitokia. Po 2008-ųjų bankų sektorius tapo gerokai atsargesnis – finansų institucijoms taikomi griežtesni kapitalo ir rizikos valdymo reikalavimai, sustiprinta jų priežiūra. Lietuvos bankas savo 2025 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje pažymi, kad šalies bankų sektorius išlieka atsparus, o jo rodikliai yra tarp stipriausių ES. Paskolų portfelio kokybė taip pat išlieka gera, o neveiksnių paskolų lygis – žemas.
Ar turime nerimauti?
Būtų naivu teigti, kad iššūkių nėra. Geopolitinė įtampa, energijos kainų svyravimai, infliacija ir lėtesnis ekonomikos augimas kuria neapibrėžtumo atmosferą. Vis dėlto pastarieji metai parodė ir ekonomikos gebėjimą prisitaikyti. Pavyzdžiui, 2022 m. metinė infliacija Lietuvoje buvo pasiekusi rekordinius 21,7 proc., tačiau 2025 m. ji stabilizavosi ties maždaug 3 proc. riba.
Svarbu suprasti esminį skirtumą – dabartiniai iššūkiai kyla ne dėl finansų sistemos silpnumo, o dėl išorinių veiksnių – geopolitinių konfliktų, energetikos rizikų ir tiekimo grandinių pokyčių.
Per pastaruosius du dešimtmečius įvyko ir reikšmingų sisteminių pokyčių, kurie didina ekonomikos atsparumą. Po finansų krizės sugriežtintas bankų reguliavimas ir priežiūra, bankams nustatyti didesni kapitalo rezervų reikalavimai. Visa tai stiprina sektoriaus gebėjimą atlaikyti ekonominius sukrėtimus.
Papildomu stabilumo veiksniu tapo ir 2015 m. Lietuvos įstojimas į euro zoną bei dalyvavimas bendroje Europos Centrinio Banko priežiūros sistemoje. Svarbus pokytis matomas ir visuomenėje – gyventojų finansinis raštingumas pamažu auga, o finansinio raštingumo temos vis aktyviau integruojamos ir į ugdymo sistemą.
Ką galime padaryti patys?
Nors ekonomikos ciklų išvengti neįmanoma, finansinio stabilumo principai išlieka tie patys. Vienas svarbiausių – finansinis rezervas. „Citadele“ banko 2025 m. atliktos apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra sukaupę daugiau nei šešių mėnesių finansinį rezervą, tačiau kas dešimtas jo neturi visai. Net ir nuosekliai kaupiamos nedidelės santaupos gali padėti sumažinti finansinį pažeidžiamumą netikėtumų akivaizdoje.
Kalbant apie finansinius įsipareigojimus, pastaraisiais metais matėme nepastovią palūkanų normų aplinką. Tai primena, kad priimant ilgalaikius finansinius sprendimus svarbu įvertinti ne tik palankų, bet ir mažiau optimistinį scenarijų.
Praėjusios krizės patirtis taip pat išryškino diversifikacijos svarbą – tiek investicijose, tiek pajamų šaltiniuose. Paskirstytos santaupos, apgalvoti finansiniai sprendimai ir gebėjimas prisitaikyti išlieka vienais svarbiausių finansinio atsparumo elementų.
Ne mažiau svarbus ir emocinis aspektas. Sprendimai, priimami baimės akivaizdoje, dažnai būna impulsyvūs ir ilgainiui gali kainuoti brangiau nei patys ekonominiai svyravimai. Todėl gebėjimas išlaikyti racionalų požiūrį neapibrėžtais laikais tampa itin svarbus.
Neapibrėžtumo laikotarpių išvengti neįmanoma, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius tiek finansų sistema, tiek visuomenė tapo gerokai brandesnės. Būtent gebėjimas ruoštis iš anksto, vertinti rizikas ir priimti apgalvotus sprendimus šiandien tampa svarbiausiu finansinio stabilumo pagrindu.
Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
