Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu abiturientams pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija.
Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), šį egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. dvyliktokų (IV gimnazijos klasės mokinių) – 1,2 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.
Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikyti planuoja 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkstančio (pernai – 8,5 tūkst.).
Tai vienintelis egzaminas, privalomas visiems abiturientams, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies struktūra, forma ir užduotys išlieka tokios pačios kaip ir praėjusiais metais. Egzamino metu kandidatai galės pasirinkti arba svarstyti probleminį klausimą, arba rašyti teksto interpretaciją.
Neišlaikę egzamino antrosios dalies kandidatai galės ją perlaikyti pakartotinėje sesijoje, o perlaikant pasirinkti, kokiu kursu – A ar B – nori perlaikyti.
Prašymą dėl perlaikymo kandidatai turės pateikti savo mokyklos vadovui per dvi dienas po rezultatų paskelbimo.
Egzaminus laikys daugiau moksleivių nei pernai
NŠA duomenimis, šiemet sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų. Bendrai sesijoje egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 metais.
Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 dienos, o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 dieną.
Populiariausių pasirenkamų laikyti egzaminų penketas nesikeičia ir šiemet: pirmoje vietoje matematika (27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 23,3 tūkst. dvyliktokų), toliau rikiuojasi anglų kalba (23,7 tūkst. vienuoliktokų ir 19,5 tūkst. dvyliktokų), biologija (12,6 tūkst. vienuoliktokų ir 10,3 tūkst. dvyliktokų), istorija (11,2 tūkst. vienuoliktokų ir 9,4 tūkst. dvyliktokų) ir geografija (8,5 tūkst. vienuoliktokų ir 6,7 tūkst. dvyliktokų).
„Iššūkių šių metų egzaminų sesijai kelia galimos grėsmės ir nenumatyti įvykiai. Siekdama, kad tokioms situacijoms atsitikus egzaminai vyktų kaip įmanoma sklandžiau, NŠA parengė algoritmą, skirtą valstybinių brandos egzaminų sesijai“, – pranešime cituojamas agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
„Juo aiškiai apibrėžiamos procedūros ir konkretūs žingsniai, kurių imtųsi ir egzaminų vykdymo centrai, ir egzaminus laikantys mokiniai. Žinoma, prioritetas – visų saugumas“, – teigia jis.
BNS rašė, kad gavus raudonos spalvos pavojaus signalą iki egzamino, nesant egzamino vykdymo centre, pasibaigus oro pavojui, mokiniai turės vykti į egzamino vykdymo centrą arba per dvi darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.
Jei egzaminas būtų pertrauktas dėl paskelbto oro pavojaus, jį atšaukus ir mokiniams grįžus į egzamino patalpą, jie galėtų rinktis tęsti egzaminą, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui, netęsti egzamino, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui arba netęsti egzamino ir per dvi darbo dienas teikti prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.
Priklausomai nuo situacijos, visiems kandidatams egzamino laikymas gali būti perkeltas į pakartotinę sesiją.
Anot NŠA vadovo, kaip ir kasmet, kiekvieno egzamino metu budės agentūros komanda, kuri vykdytojams teiks pagalbą, informaciją, galimus sprendimus.
Šią savaitę vyks dar penki egzaminai: vienuoliktokams vyks ekonomikos ir verslumo, istorijos bei chemijos pirmosios egzaminų dalys, tuo metu dvyliktokai laikys geografijos ir matematikos egzaminų antrąsias dalis.
Ekonomikos ir verslumo egzamino pirmąją dalį pasirinko laikyti per 3 tūkst., istorijos – 11,2 tūkst., o chemijos – beveik 3,3 tūkst. mokinių.
Visų šių trijų egzaminų pirmosios dalys sudarytos pagal panašų principą: iš pavienių klausimų, už kuriuos galima surinkti 15 taškų, ir struktūrinių klausimų, kurie vertinami 25 taškais.
Maksimalus galimas taškų skaičius iš pirmos dalies – 40 taškų.
Egzaminas laikomas elektroniniu būdu, užduotys vertinamos automatiškai, todėl mokiniai preliminarius rezultatus sužinos iškart po jų atlikimo. Egzamino trukmė – 90 minučių.
Geografijos egzamino antrąją dalį laikyti rinkosi 6,7 tūkst., o matematikos – 23,3 tūkst. mokinių.
Geografijos antrąją dalį sudaro keturi struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus šaltinius. Ne mažiau kaip vieno struktūrinio klausimo vienas poklausimis įvertintas 7–10 taškų. Šio egzamino trukmė – 180 minučių, jis laikomas tradiciniu būdu.
Išlaikymo riba ir rezultatų skelbimas
Nuo šių mokslo metų visiems egzaminams taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai.
Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalių yra 100. Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pastarojo egzamino pirmoji dalis sudaro 30 proc., antroji dalis – 70 proc.
Galutinis egzamino rezultatas susideda sumuojant egzamino pirmosios ir antrosios dalių taškus, kurie konvertuojami į balus.
Kandidatai pakartotinėje sesijoje galės perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet pirmą kartą – ir matematikos egzamino antrąją dalį, jei pagrindinėje egzaminų sesijoje jo išlaikyti nepavyks.
Vienuoliktokams, jei jų netenkins laikytos pirmosios egzamino dalies įvertinimas, perlaikymas neorganizuojamas.
Pakartotinėje sesijoje egzaminus galės laikyti tik tie mokiniai, kurie pagrindinėje sesijoje nedalyvavo dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių.
Apeliacijos teikiamos po viso valstybinio brandos egzamino.
Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 dienos, išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus.
Visų egzaminų rezultatus po apeliacijų planuojama paskelbti liepos 30 dieną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
