Kamilė Lukauskytė
Artėjant šildymo sezonui Lietuvoje ryškėja problema, galinti paliesti ne tik gyventojų pinigines. Biokuro kainos šiemet smarkiai išaugo, o nuo šio kuro priklauso daugelio mokyklų, darželių ir kitų viešųjų įstaigų šildymas.
Klausimas dėl situacijos jau iškeltas Vyriausybei. Seimo narė Ingrida Braziulienė premjero Mindaugo Sinkevičiaus klausė, kokių priemonių ketinama imtis, kad biokuro brangimas nesukeltų dar didesnės finansinės naštos įstaigoms.
Premjeras pripažino, kad problema reali: biokuras jau vasarą buvo gerokai brangesnis nei tuo pačiu metu pernai, o prasidėjus šildymo sezonui kainos gali dar padidėti.
Smūgis gali tekti ne tik gyventojams
Biokuras Lietuvoje plačiai naudojamas centralizuotam šildymui, taip pat juo kūrenamos įvairios įstaigos. Todėl kuro kainos pokytis gali atsispindėti ne tik šilumos gamintojų sąnaudose, bet ir savivaldybių bei valstybės įstaigų biudžetuose.
Tai ypač aktualu mokykloms ir darželiams, kuriems papildomos išlaidos už šildymą reiškia mažiau lėšų kitoms reikmėms.
Premjeras teigė, kad Vyriausybė jau ieško sprendimų. Viena iš krypčių – sudaryti daugiau galimybių biokuro tiekėjams patekti į „Baltpool“ rinką, mažinant kai kuriuos patekimo reikalavimus smulkesniems gamintojams. Taip siekiama padidinti pasiūlą ir konkurenciją.
Biokuras per metus pabrango net 40–60 procentų
Situacijos mastą rodo naujausi Energetikos ministerijos duomenys.
Rugsėjo 15 dieną ministerija paskelbė, kad biokuras šiuo metu kainuoja maždaug 40–60 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pačiu metu Valstybinių miškų urėdijos kirtimo atliekų kaina antrąjį pusmetį buvo išaugusi 14 proc., o malkinės medienos – 16 proc.
Problemą didina ir išaugusios transportavimo išlaidos. Ministerija nurodo, kad degalų kainos per metus taip pat reikšmingai padidėjo.
Dar vienas svarbus veiksnys – konkurencija dėl medienos. Biokuro gamintojai žaliavos rinkoje konkuruoja su baldų pramone ir malkinės medienos eksportuotojais.
„Baltpool“ jau fiksavo skaudžius kainų šuolius
Kad biokuro rinka gali būti itin jautri pasiūlos pokyčiams, parodė ir praėjęs šildymo sezonas.
„Baltpool“ duomenimis, 2025–2026 metų sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė apie 25,13 euro už MWh – maždaug 13 proc. daugiau nei ankstesnį sezoną.
Dar labiau išsiskyrė trumpalaikis kainų šuolis: žiemą biokuro kaina Lietuvoje buvo pasiekusi apie 40 eurų už MWh. „Baltpool“ tuomet šį laikotarpį apibūdino kaip itin sudėtingą pirkėjams.
Tai reiškia, kad rinkos svyravimai gali labai greitai padidinti šilumos gamintojų išlaidas.
Vyriausybė žada į rinką išleisti daugiau medienos
Lietuva jau ėmėsi konkrečių veiksmų.
Energetikos ir Aplinkos ministerijos susitarė iki metų pabaigos papildomai į rinką pateikti 125 tūkst. kubinių metrų, arba maždaug 250 GWh, biokuro žaliavos. Tai būtų maždaug trečdaliu daugiau nei pernai Valstybinių miškų urėdijos patiektas kiekis.
Taip pat ieškoma galimybių biokurui panaudoti miško kirtimo liekanas bei tinkamą medieną iš audros pažeistų plotų.
Vyriausybė taip pat svarsto garantinio biokuro tiekimo modelį, kuris ateityje leistų papildyti rinką kuru, jeigu jo pritrūktų.
Premjeras pripažįsta: vien medienos neužteks
M. Sinkevičius atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – net ir padidinus medienos pasiūlą nėra garantijos, kad visa ji liks Lietuvos biokuro rinkoje.
Dalis žaliavos gali būti nupirkta užsienio įmonių ir išvežta į kitas šalis. Todėl, anot premjero, reikia ieškoti sprendimų, kurie padidintų pasiūlą Lietuvos šilumos gamintojams nepažeidžiant konkurencijos taisyklių.
Tikrasis išbandymas – artėjanti žiema
Šildymo sezonas įprastai prasideda spalį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo oro sąlygų ir savivaldybių sprendimų. Naujausiame Energetikos ministerijos pranešime pabrėžiama, kad šį sezoną siekiama kuo labiau sumažinti biokuro kainų šuolių riziką.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad mokykloms ar darželiams būtinai teks susidurti su kritiniu finansavimo trūkumu. Tačiau biokuro kainų augimas jau tapo problema, kurią Vyriausybė pripažįsta ir bando spręsti.
O jeigu žiema bus šaltesnė nei tikėtasi, biokuro paklausa dar labiau išaugs. Tada paaiškės, ar papildomai į rinką tiekiamos žaliavos pakaks, kad kainų šuolis netaptų dar vienu smūgiu įstaigų biudžetams.
