Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra skirtingas. Mirtis taip pat yra individuali patirtis. Vieniems žmonėms mirties procesas gali trukti savaites, kitiems – vos kelias dienas ar valandas, tačiau yra ženklų, kurie rodo, kad artėja mirtis.
Mažėja bendravimas ir aktyvumas
Kalbėjimas ir fizinis aktyvumas smarkiai sumažėja. Jūsų artimasis gali ilgai miegoti ir vengti bet kokio judėjimo.
Ką galite padaryti jūs, tai švelniai vartyti ir keisti padėtį, tai padės sumažinti raumenų sustingimą ir spaudimo sukeltus odos pažeidimus.
Mažėja apetitas
Susidomėjimas maistu ir gėrimais sumažėja arba visai išnyksta. Tai yra normalu ir tikėtina, nes organizmo funkcijos lėtėja. Rijimo sutrikimai gali sukelti springimą ar kosulį bandant nuryti vaistus, maistą ar skysčius.
Niekada neverskite valgyti ar gerti. Rūpinkitės komfortu palaikydami gerą burnos higieną, drėkindami burną ir lūpas drėgnomis kempinėlėmis bei naudodami lūpų balzamą, kad jos nesuskilinėtų.
Pakinta žarnyno ir šlapimo pūslės funkcija
Vidurių užkietėjimas gali tapti ryškesnis, nes mažėja maisto ir skysčių vartojimas. Taip pat gali sutrikti šlapimo pūslės kontrolė ir funkcija.
Komfortui užtikrinti gali prireikti išmatų minkštiklių arba vidurius laisvinančių vaistų.
Kinta kūno temperatūra
Jūsų artimojo kūno temperatūra gali sumažėti vienu ar daugiau laipsnių. Kitiems gali pasireikšti nedidelis karščiavimas; liemuo ir veidas gali parausti bei būti šiltesni.
Jei artimajam šalta, komfortą gali suteikti minkšta šilta antklodė. Venkite naudoti šildykles rankoms ar kojoms šildyti, nes plona ir trapi oda lengvai nudega. Jei artimajam karšta, ant kaktos uždėkite drungną drėgną skudurėlį.
Gyvybiniai rodikliai tampa nereguliarūs
Artėjant gyvenimo pabaigai, tokie gyvybiniai rodikliai kaip kraujospūdis ir širdies ritmas gali svyruoti arba palaipsniui mažėti.
Šie simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metu ligai progresuojant, tačiau paskutinėmis dienomis ar valandomis prieš mirtį jie dažnai tampa ryškesni.
Odos pokyčiai
Oda gali tapti violetinė, blyški, pilkšva arba dėmėta, ypač kelių, pėdų, sėdmenų, ausų ir rankų srityse. Tai dažnai yra ženklas, kad mirtis gali ištikti per kelias dienas ar valandas.
Nors pragulos gali atsirasti bet kuriame nepagydomos ligos etape, gyvenimo pabaigoje atviros žaizdos gali susiformuoti labai greitai, nes oda, kaip ir kiti organai, pradeda nebefunkcionuoti.
Skausmas stiprėja
Skausmas gali stiprėti ligai progresuojant, paūmėjus lėtinėms būklėms, tokioms kaip artritas ar sustingę ir uždegimo paveikti sąnariai, arba didėjant odos pažeidimams dėl spaudimo.
Jei žmogus nekalba, atkreipkite dėmesį į diskomforto požymius: neramumą, dejonės ar aimanas, priešinimąsi judinimui įtempiant kūną, susiraukusią veido išraišką, sugniaužtus kumščius ar sukąstus dantis, šauksmus ir imkitės veiksmų.
Kvėpavimo dažnis palaipsniui lėtėja
Artėjant gyvenimo pabaigai, kvėpavimas gali tapti nereguliarus. Jūsų artimasis gali tam tikrais laikotarpiais kvėpuoti labai greitai arba trumpam nustoti kvėpuoti.
Kosulys, triukšmingas ir paviršutiniškas kvėpavimas yra dažni paskutinėmis gyvenimo valandomis ar dienomis. Nors toks kvėpavimas artimiesiems gali kelti nerimą, jis nebūtinai reiškia skausmą ar kančią.
Vartymas, padėties keitimas ar galvos ir pečių pakėlimas gali sumažinti triukšmingą kvėpavimą, ypač jei žmogui sunku ryti ir burnoje kaupiasi išskyros.
Kvėpavimas įgauna naują ritmą
Artėjant mirčiai, kvėpavimas pasikeičia. Vietoje įprasto ritmo galite pastebėti kelis greitus įkvėpimus, po kurių seka kvėpavimo sustojimo laikotarpis, vadinamas apnėja. Galiausiai apnėjos periodai ilgėja – nuo kelių sekundžių iki ilgesnių kvėpavimo sustojimų.
Supraskite, kad toks kvėpavimo pokytis, vadinamas Čeino–Stokso kvėpavimu, dažniausiai reiškia, kad mirtis yra vos už kelių minučių ar valandų.
Silpsta domėjimasis aplinka
Mirštantis žmogus gali pamažu atsitraukti nuo gyvenimo – šis procesas apibūdinamas kaip „atsiskyrimas“. Jūsų artimasis gali nebeatsakyti į klausimus, nesidomėti mėgstama veikla ir nebendrauti su šeimos nariais, slaugytojais ar draugais.
Visada elkitės taip, tarsi artimasis jus girdėtų ir suprastų, kas vyksta. Klausa yra vienas paskutinių pojūčių, kuris išnyksta prieš mirtį. Stenkitės sukurti kuo ramesnę aplinką: pritemdykite šviesą, tyliai paleiskite mėgstamą muziką, kalbėkite švelniai ir naudokite raminantį prisilietimą.
Atsiranda sujaudinimas ir neramumas
Jūsų artimasis gali tapti neramus ar susijaudinti be aiškios priežasties. Medicinoje tai vadinama „terminaliniu neramumu“ arba „terminaliniu susijaudinimu“. Supraskite, kad tokie neramumo epizodai gyvenimo pabaigoje yra dažni.
Jutimų pokyčiai sukelia klaidingą suvokimą
Mirštantis žmogus gali patirti jutimų pokyčių, dėl kurių neteisingai suvokia aplinką. Šie išgyvenimai gali būti tiek guodžiantys, tiek keliantys nerimą.
- Iliuzijos: Jūsų artimasis gali girdėti vėjo garsą, bet manyti, kad kažkas verkia; gali matyti lempą kambario kampe, tačiau tikėti, kad ten stovi žmogus.
- Haliucinacijos: Žmogus gali sakyti girdintis, matantis ar jaučiantis tai, ko kiti nepastebi.
- Kliedesiai: Žmogus gali bijoti, kad kiti nori jam pakenkti, arba tikėti galintis atlikti neįmanomus dalykus.
- Artėjančios mirties suvokimas: Jūsų artimasis gali sakyti, kad netrukus mirs arba greitai pamatys Dievą, kitą religinę figūrą ar mylimus artimuosius bei draugus, kurie jau yra mirę. Jis gali kalbėti apie kelionę ar su ja susijusius veiksmus, pavyzdžiui, lagamino krovimąsi ar lipimą į lėktuvą.
Supraskite, kad šie jutimų pokyčiai gali atsirasti ir išnykti visos dienos metu, dažnai sustiprėdami naktį. Mirštantis žmogus gali jausti paguodą manydamas, kad netrukus susitiks su mirusiais šeimos nariais ir draugais.
Sąmonė blėsta
Prieš mirtį daugelis žmonių tampa visiškai nereaguojantys. Tokioje gilaus sąmonės netekimo arba į komą panašioje būsenoje jų neįmanoma pažadinti, jie neatmerkia akių ir nebegali bendrauti ar reaguoti į prisilietimą.
Toliau švelniai kalbėkite su savo artimuoju ir rūpinkitės jo poreikiais. Tokios būklės žmonės vis dar gali girdėti, kas jiems sakoma, net jei nebereaguoja. Jie taip pat gali jausti skausmą ar diskomfortą, net jei nebegali to išreikšti žodžiais.

