Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojams artėjanti žiema gali atnešti nemalonių finansinių staigmenų. Ekonomistai prognozuoja, kad šį sezoną centralizuotai tiekiama šiluma gali pabrangti 15–20 procentų. Tačiau yra viena aplinkybė, galinti visiškai pakeisti galutines sąskaitas – net ir pabrangus šildymui, kai kurie gyventojai gali sumokėti mažiau nei pernai.
Viskas priklausys nuo to, kokia bus žiema.
Prognozuoja iki 20 procentų didesnes kainas
Artėjant šalčiausiems metų mėnesiams, vis daugiau gyventojų nerimauja dėl išlaidų būsto šildymui.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad 2026–2027 metų šildymo sezoną centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina vidutiniškai gali būti 15–20 procentų didesnė nei praėjusį sezoną.
Tokį augimą lemia dvi svarbios aplinkybės – pabrangęs biokuras ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį į svarbų niuansą: šilumos energijos kaina ir galutinė sąskaita nėra tas pats.
Gyventojai moka ne tik už vieno energijos vieneto kainą, bet ir už faktiškai suvartotą šilumos kiekį.
O jį daugiausia lemia lauko temperatūra bei pastato energinis efektyvumas.
Šilta žiema gali išgelbėti pinigines
Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis paaiškino, kodėl net ir augant šilumos kainai galutinės išlaidos nebūtinai padidės.
Jeigu žiema bus šilta, daugiabučiams paprasčiausiai reikės mažiau šilumos.
Tai reiškia, kad gyventojai gali suvartoti mažiau energijos ir už ją sumokėti mažiau, nors kiekviena kilovatvalandė kainuos brangiau.
Pavyzdžiui, jeigu praėjusį sezoną už šildymą buvo mokama 100 eurų, o šilumos kaina padidėtų 20 procentų, suvartojimui nepakitus sąskaita išaugtų iki 120 eurų.
Tačiau jeigu dėl šiltesnių orų šilumos būtų suvartota ketvirtadaliu mažiau, sąskaita siektų apie 90 eurų.
Tai tik iliustracinis skaičiavimas, tačiau jis parodo, kodėl orų temperatūra gali tapti lemiamu veiksniu.
T. Povilausko vertinimu, jei sausis ir vasaris būtų tokie šilti kaip užpernai, gyventojų išlaidos šildymui galėtų net šiek tiek sumažėti.
O jeigu smogs stiprūs šalčiai?
Visai kitoks scenarijus lauktų, jei žiema būtų neįprastai šalta.
Tokiu atveju gyventojai susidurtų su dvigubu spaudimu: didesne šilumos kaina ir išaugusiu jos suvartojimu.
A. Jaržemskis perspėjo, kad tokia situacija namų ūkiams būtų ypač sunki.
Ekonomistas siūlo valstybei turėti kelis iš anksto parengtus veiksmų scenarijus, kuriuos būtų galima taikyti priklausomai nuo oro sąlygų.
Jeigu žiema švelni, papildomų priemonių gali neprireikti.
Tačiau smarkiai atšalus reikėtų svarstyti, kokiais būdais būtų galima sumažinti šilumos kainų spaudimą.
Pasak ekonomisto, svarbu ne tik stebėti termometrus, bet ir būti pasiruošus reaguoti.
Lietuva turi vieną svarbų pranašumą
Vilniaus universiteto ekonomistai atkreipia dėmesį į biokuro rinką.
Skirtingai nei pasaulinės naftos kainos, kurioms Lietuva beveik negali daryti įtakos, biokuro rinka yra labiau regioninė.
Viena pagrindinių biokuro žaliavų – mediena, kurios išteklių Lietuvoje yra.
A. Jaržemskis svarstė, kad esant būtinybei valstybė galėtų ieškoti būdų, kaip paveikti žaliavų pasiūlą ir kainas.
Tarp teoriškai svarstomų priemonių – tiekimo kvotos, kainų ribojimai ar eksporto reguliavimas.
Tačiau tai nėra paskelbti Vyriausybės sprendimai.
Kitas Vilniaus universiteto ekonomistas Tomas Karpavičius pabrėžė, kad kainų reguliavimas taip pat turi trūkumų, todėl būtina vertinti galimas pasekmes rinkai.
Jo teigimu, daugiau galimybių galėtų suteikti bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ir geresnis biokuro atsargų planavimas.
Kodėl biokuro atsargos tokios svarbios?
Šildymo kainoms didelę įtaką turi ir tai, kada perkamas kuras.
Jeigu šaltuoju laikotarpiu šilumos gamintojai vienu metu pradeda pirkti daugiau biokuro, išaugusi paklausa gali smarkiai pakelti kainas.
T. Karpavičius priminė, kad praėjusį sezoną šalčiausią mėnesį biokuro kainos buvo ypač aukštos.
Jo prisiminimu, kainų šuolis galėjo siekti maždaug 74–75 procentus.
Būtent todėl išankstinis atsargų kaupimas yra viena svarbiausių priemonių, galinčių padėti sušvelninti staigius kainų svyravimus.
Ekonomistas pažymėjo, kad valstybė jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdama geresnio biokuro atsargų saugojimo.
Kaip pasiruošti didesnėms sąskaitoms?
Gyventojams ekonomistai pataria nelaukti pirmųjų didelių žiemos sąskaitų.
Vienas paprasčiausių būdų pasiruošti – iš anksto suplanuoti šeimos biudžetą.
Pavyzdžiui, galima suskaičiuoti, kiek šildymas kainavo praėjusį sezoną, įvertinti galimą pabrangimą ir pradėti kiekvieną mėnesį atsidėti dalį numatomų išlaidų.
Taip šalčiausiais mėnesiais mokėtinos sumos netaptų netikėtu finansiniu smūgiu.
Taip pat verta pasidomėti, ar šeimai priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija.
Svarbu prisiminti, kad skirtingų daugiabučių sąskaitos gali gerokai skirtis net tame pačiame mieste. Tam įtakos turi namo renovacija, šildymo sistemos būklė, buto plotas ir faktinis šilumos suvartojimas.
Galutinį atsakymą pateiks žiema
Nors prognozuojamas 15–20 procentų šilumos kainos augimas kelia nerimą, tai dar nereiškia, kad kiekvieno gyventojo sąskaita padidės būtent tiek.
Šiltesnė žiema gali sumažinti energijos poreikį ir iš dalies ar net visiškai atsverti kainų augimą.
Tačiau užsitęsę šalčiai reikštų gerokai didesnes išlaidas.
Todėl šį sezoną svarbiausias klausimas bus ne vien tai, kiek kainuos šilumos kilovatvalandė, bet ir kiek jų prireiks būstui sušildyti.
Gyventojams belieka ruoštis įvairiems scenarijams – nes tikrasis šildymo sąskaitų dydis paaiškės prasidėjus šalčiausiems žiemos mėnesiams.
