Kamilė Lukauskytė
Bešamelio padažas atrodo paprastas, tačiau virtuvėje jis gali greitai tapti tikru išbandymu. Vieną akimirką puode sukasi vientisa masė, o kitą – jau pilna miltų gumulėlių. Padažas taip pat gali būti per tirštas, turėti ryškų miltų skonį ar prisvilti.
Virtuvės šefė Julija Bakkevold pasidalijo savo būdu, kaip paruošti švelnų, kreminį ir beveik šilkinės tekstūros bešamelį. Pasak jos, svarbiausia ne ingredientų gausa, o jų sudėjimo tvarka ir nuolatinis maišymas.
Reikės vos kelių produktų
Baziniam padažui prireiks 50 g sviesto, 2 valgomųjų šaukštų miltų, 300 ml šalto pieno, 200 ml riebios grietinėlės ir žiupsnelio druskos.
Prieskonius galima koreguoti pagal patiekalą. Klasikinį variantą žmonės dažnai gardina pipirais ar muskato riešutu, tačiau Julijos pateiktas receptas – bazinis, todėl jame paliekama tik druska.
Svarbiausia – neskubėti
Pirmiausia puode reikia išlydyti sviestą. Tuomet suberti miltus ir kaitinant kruopščiai maišyti, kol susidarys vientisa masė.
Šis etapas itin svarbus. Gerai išmaišius sviestą su miltais, sumažėja tikimybė, kad vėliau padaže atsiras nemalonių gumulėlių.
Toliau pilamas šaltas pienas ir viskas energingai išmaišoma. Kai masė tampa vientisa, supilama riebi grietinėlė.
Padažas pagardinamas druska ir verdamas ant silpnos ugnies tol, kol sutirštėja.
Tačiau čia slypi dar viena svarbi taisyklė – puodo negalima palikti be priežiūros. Padažą reikia nuolat maišyti, nes pieno ir miltų masė gali labai greitai prikibti prie dugno bei prisvilti.
Tinka ne tik lazanijai
Bešamelis laikomas vienu universaliausių klasikinių padažų. Jis naudojamas gaminant lazaniją, įvairius apkepus, daržovių patiekalus, taip pat gali būti patiekiamas prie žuvies ar mėsos.
Julija pasakoja išmokusi šį padažą gaminti dar būdama 13 metų. Receptą jai tuomet žingsnis po žingsnio padiktavo darželyje šeimininkute dirbusi brolienė. Šiandien virtuvės šefė juokauja, kad bešamelį galėtų paruošti net užsimerkusi.
Jos pasidalinta kulinarinė pamoka sulaukė tūkstančių reakcijų. Žmones sudomino ne tik pats receptas, bet ir neįprastas maišymo įrankis, kurį šefė naudojo gamindama.
Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka labai paprasta: gerai paruošti sviesto ir miltų pagrindą, naudoti šaltą pieną ir padažo nė akimirkai nenustoti maišyti. Būtent taip išvengiama gumulėlių ir gaunama švelni, vientisa tekstūra.
