Lietuvos politinėje arenoje kilo naujas ginčas dėl valstybės pinigų. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė griežtai sukritikavo 2027 metų biudžeto projektą ir perspėjo, kad dabartiniai valdžios sprendimai gali tapti rimta našta ateities Vyriausybei. Jos vertinimu, valstybės finansai juda pavojinga kryptimi, o didėjančios skolos pasekmės gali būti juntamos dar ilgus metus.

Šimonytė negailėjo kritikos valdantiesiems

Spalio 20 dieną Seime pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas sulaukė aštrios opozicijos reakcijos.

Konservatorė I. Šimonytė pareiškė, kad valdantieji pernelyg lengvai prisiima naujus finansinius įsipareigojimus, nepakankamai įvertindami ilgalaikes pasekmes.

Buvusios premjerės nuomone, po 2028 metų Seimo rinkimų naujai valdžiai gali tekti spręsti sudėtingas finansines problemas ir ieškoti būdų sumažinti išaugusį deficitą.

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinius įsipareigojimus 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas gali priartėti prie 5 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2029 metais siekti apie 4 procentus.

Skaičiai, kurie kelia nerimą

Vyriausybės parengtame 2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Prognozuojama, kad valstybės skola pasieks 48,2 procento BVP.

Planuojamos pajamos

22,2 mlrd. €

Planuojamos išlaidos

27,9 mlrd. €

2027 metų valstybės biudžeto projekto rodikliai.

I. Šimonytė pabrėžė, kad tokio dydžio deficitas ypač kelia susirūpinimą ekonomikai augant.

Jos teigimu, valstybės skolinimasis brangsta, o didėjantys palūkanų mokėjimai ateityje gali apriboti galimybes finansuoti kitas svarbias sritis.

Kliuvo ir Prezidentūrai

Buvusi premjerė kritikos negailėjo ir prezidento Gitano Nausėdos komandai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad laikinas biudžeto deficito padidėjimas dėl didesnių gynybos išlaidų gali būti pateisinamas.

Tačiau I. Šimonytė su tokiu aiškinimu nesutinka. Jos nuomone, investicijos į krašto apsaugą nepaaiškina visų ilgalaikių valstybės finansų problemų.

Ji taip pat tvirtino, kad konservatorių siūlomi valstybės skolos ribojimai netrukdytų finansuoti gynybos, nes projekte numatytos atitinkamos išimtys.

Gynybai – daugiau kaip 4,8 milijardo eurų

Finansų ministras Taurimas Valys pateikė kitokį situacijos vertinimą.

Jo teigimu, dabartinė geopolitinė padėtis reikalauja didelių investicijų į nacionalinį saugumą, tačiau kartu būtina užtikrinti gyventojų pajamų augimą.

2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta daugiau kaip 4,8 milijardo eurų, arba 5 procentai BVP.

Ministras taip pat priminė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 procentų deficito ribą.

Kas laukia Lietuvos gyventojų?

Didėjantis valstybės įsiskolinimas savaime nereiškia, kad artimiausiu metu bus mažinamos pensijos ar didinami mokesčiai.

Tačiau ilgainiui augančios skolos aptarnavimo išlaidos gali sumažinti finansines galimybes įgyvendinti naujas programas.

Vyriausybė tikina siekianti suderinti šalies saugumo poreikius su socialiniais įsipareigojimais, o opozicija ragina atsargiau planuoti išlaidas.

Svarbiausias klausimas – ar Lietuvai pavyks vienu metu stiprinti gynybą, didinti gyventojų pajamas ir išlaikyti tvarius valstybės finansus. Kol kas 2027 metų biudžetas tėra projektas, dėl kurio galutinį sprendimą turės priimti Seimas.