Kamilė Lukauskytė
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė griežtai sukritikavo finansų ministrą Taurimą Valį ir perspėjo apie galimas dabartinės Vyriausybės sprendimų pasekmes. Politikės teigimu, už klaidas valdant valstybės finansus gali tekti sumokėti ne tik politikams, bet ir Lietuvos mokesčių mokėtojams. Didžiausią nerimą jai kelia kitų metų biudžeto deficitas ir klausimas, kas turės tvarkytis su augančiais finansiniais įsipareigojimais.
Šimonytė negailėjo kritikos finansų ministrui
Spalio 23 dieną „Žinių radijui“ kalbėjusi konservatorė Ingrida Šimonytė išsakė abejonių dėl finansų ministro Taurimo Valio gebėjimo tinkamai valdyti valstybės finansus.
Buvusi Vyriausybės vadovė teigė, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius, palikdamas ministrą pareigose, prisiima atsakomybę už jo darbą.
Šimonytės vertinimu, toks sprendimas gali turėti pasekmių tiek valdančiųjų reputacijai, tiek šalies finansinei padėčiai.
Ji pabrėžė, kad finansų ministrui neužtenka vien pristatyti politinius sprendimus – būtina gerai suprasti valstybės pajamų, išlaidų ir skolos santykį.
Tai yra opozicijos politikės išsakyta kritika, o ne nepriklausomai nustatytas ministro kompetencijos įvertinimas.
Perspėjo apie kainą mokesčių mokėtojams
Šimonytė tvirtino, kad, jos nuomone, netinkamas valstybės finansų valdymas gali turėti ilgalaikių padarinių.
Pasak buvusios premjerės, politinė atsakomybė už tokius sprendimus tektų ne tik finansų ministrui, bet ir visai Vyriausybei.
Tačiau didžiausią nerimą ji išreiškė dėl paprastų gyventojų.
Mat valstybės skolos ir biudžeto deficito klausimai ilgainiui gali paveikti galimybes finansuoti viešąsias paslaugas, socialines išmokas ar kitus valstybės įsipareigojimus.
Kita vertus, pats deficitas savaime nereiškia, kad gyventojams neišvengiamai bus didinami mokesčiai. Jo poveikis priklauso nuo ekonomikos augimo, skolinimosi sąlygų ir būsimų valdžios sprendimų.
Didžiausias ginčas – dėl 2027 metų biudžeto
Vyriausybės parengtame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad pajamos sieks apie 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 27,9 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad valstybės biudžeto išlaidos gerokai viršys planuojamas pajamas.
Viso valdžios sektoriaus deficitas, pagal projektą, sudarytų 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis rodiklis viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse numatytą įprastą 3 proc. BVP ribą.
Taip pat prognozuojama, kad valstybės skola pasieks 48,2 proc. BVP.
Šimonytės teigimu, tokie skaičiai rodo, kad Vyriausybei reikėtų rimčiau svarstyti, kaip subalansuoti šalies finansus.
Kodėl kalbama apie 3 procentų ribą?
Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės numato orientacines valstybės finansų ribas, tarp jų – 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą ir 60 proc. BVP valstybės skolą.
Šios ribos skirtos padėti užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.
Tačiau vertinant konkrečios šalies situaciją svarbios ir papildomos aplinkybės, įskaitant ekonominę padėtį, išlaidų struktūrą bei taikomas fiskalinių taisyklių išimtis.
Lietuvos 2027 metų biudžeto projekte nemažą dalį išlaidų sudaro ir krašto apsaugos finansavimas.
Gynybai numatyta skirti apie 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Todėl diskusija dėl deficito apima ne tik taupymą, bet ir klausimą, kaip suderinti saugumo poreikius su kitais valstybės įsipareigojimais.
Socialdemokratai akcentuoja naudą gyventojams
Valdantieji 2027 metų biudžeto projekte numato priemones, tiesiogiai susijusias su gyventojų pajamomis ir viešosiomis paslaugomis.
Planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Šeimoms skirtoms priemonėms numatyta apie 150 mln. eurų.
Socialdemokratai pabrėžia, kad biudžetas orientuotas į žmonių poreikius.
Tačiau Šimonytė ginčija tokį argumentą, primindama, kad didesnes išlaidas būtina finansuoti iš mokesčių pajamų arba skolintų lėšų.
Taigi politinis nesutarimas kyla ne vien dėl to, kam skirti pinigus, bet ir dėl to, kaip užtikrinti, kad prisiimti įsipareigojimai išliktų įvykdomi ateityje.
Ar Lietuvoje gali atsirasti naujų mokesčių?
Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau yra minėjęs įvairias galimų mokestinių pakeitimų kryptis.
Tarp svarstytų variantų – alkoholio ir tabako akcizai, azartinių lošimų apmokestinimas, didesni mokesčiai taršiems bei brangiems automobiliams.
Taip pat neatmesta galimybė koreguoti nekilnojamojo turto mokestį ir peržiūrėti degalų akcizus.
Vis dėlto šie pasiūlymai kol kas yra svarstymų lygmens, todėl jų negalima pristatyti kaip jau priimtų sprendimų.
Šimonytė abejoja, ar Vyriausybė ryšis reikšmingai keisti mokesčių sistemą.
Jos nuomone, pavieniai pakeitimai nebūtų pakankami didesniam biudžeto deficitui sumažinti.
Buvusi premjerė įspėja dėl 2028 ir 2029 metų
Dar vienas Šimonytės išsakytas nuogąstavimas susijęs su laikotarpiu po kitų Seimo rinkimų.
Politikė teigia, kad, įvertinus visus galimus įsipareigojimus, 2028 ir 2029 metais deficitas galėtų priartėti prie 5 proc. BVP.
Tai yra jos pateiktas vertinimas, o ne galutinis oficialus šių metų biudžeto rodiklis.
Buvusi premjerė baiminasi, kad dabartinės valdžios priimtų sprendimų finansines pasekmes gali tekti spręsti kitai Vyriausybei.
Toks scenarijus priklausytų nuo būsimų ekonominių sąlygų, faktinių pajamų ir išlaidų bei priimamų politinių sprendimų.
Kada paaiškės, koks bus galutinis biudžetas?
2027 metų valstybės biudžeto projektas jau pateiktas Seimui, tačiau jo svarstymo procesas dar nesibaigė.
Parlamento komitetai savo siūlymus turi pateikti iki lapkričio 10 dienos.
Pirmasis biudžeto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1-ąją.
Svarstymo metu parlamentarai dar gali siūlyti keisti numatytas išlaidas ir kitus projekto sprendimus.
Todėl šiandien paskelbti skaičiai nebūtinai visiškai sutaps su galutiniu patvirtintu biudžetu.
Šimonytės kritika atskleidė gilėjantį politinį ginčą dėl Lietuvos finansų ateities. Viena pusė pabrėžia didesnių išlaidų naudą gyventojams, kita kelia klausimą dėl jų ilgalaikio finansavimo. O galutinį atsakymą, kokius įsipareigojimus valstybė prisiims 2027 metams, turės pateikti Seimas.
