Kamilė Lukauskytė
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius po susitikimo Berlyne su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu griežtai pasisakė apie Rusijos vykdomą politiką. Jo vertinimu, Maskvai pavyko reikšmingą ekonomikos dalį pritaikyti karo poreikiams, o dabartinė Rusijos valdžia dėl savo geopolitinių ir imperialistinių siekių rizikuoja šalies visuomenės ateitimi bei gerove.
Premjeras pabrėžė, kad tokia situacija verčia Europos valstybes ne tik tęsti spaudimą Rusijai, bet ir daugiau dėmesio skirti savo pačių saugumui.
Ragino Europą ruoštis
M. Sinkevičiaus teigimu, Europos Sąjungos valstybės yra suinteresuotos taika, tačiau tai nereiškia, kad jos gali ignoruoti saugumo grėsmes.
Jo nuomone, Europa turi parodyti, kad yra pasirengusi gintis ir turi pakankamai priemonių reaguoti į priešiškus veiksmus.
Lietuvos premjeras taip pat akcentavo būtinybę kartu su NATO sąjungininkais toliau stiprinti gynybos pajėgumus ir investuoti į atgrasymą.
Įspėjo dėl hibridinių grėsmių
Atskiras dėmesys skirtas hibridinėms grėsmėms. M. Sinkevičius mano, kad artimiausiu metu jos niekur nedings, ypač kol tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą.
Premjeras teigė šiuo metu nematantis aiškių ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi atsisakyti karinių tikslų ir siektų užbaigti konfliktą.
Todėl, jo vertinimu, Europos šalys turi būti pasiruošusios ne tik įprastoms karinėms grėsmėms, bet ir kibernetinėms atakoms, dezinformacijai, sabotažui bei kitoms spaudimo formoms.
Merzas išskyrė Baltijos šalis
Susitikime kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos keliamos saugumo problemos neapsiriboja vien karu Ukrainoje.
Jo teigimu, Vokietija susiduria su įvairiais priešiškais veiksmais, tačiau Baltijos valstybės dėl savo geografinės padėties šias rizikas jaučia dar stipriau.
Kancleris kalbėjo apie bandymus daryti spaudimą Vakarų valstybėms ir jas skaldyti. Atsakant į tai, anot jo, būtina stiprinti kibernetinę apsaugą, karinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę.
Lietuva ruošiasi ir toliau
Pastaraisiais metais Europos valstybės susiduria su įvairiais saugumo incidentais – nuo kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų iki infrastruktūros pažeidimų bei kitų hibridinių veiksmų.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad Lietuva kartu su partneriais ketina toliau remti Ukrainą, investuoti į šalies gynybą ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.
Kartu premjero pozicija yra tokia, kad apie galimas grėsmes visuomenei reikia kalbėti atsakingai – vertinti realias rizikas, tačiau nekurti nepagrįstos baimės.
