Kamilė Lukauskytė
Daugelis mano, kad turtas, įsigytas dar iki vestuvių, skyrybų atveju lieka tam žmogui, kurio vardu jis buvo nupirktas. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Tam tikromis aplinkybėmis iki santuokos įsigytas būstas, žemės sklypas ar kitas turtas gali būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu arba už jo pagerinimą gali būti priteista kompensacija.
Vien datos ne visada pakanka
Įprasta taisyklė Lietuvoje gana paprasta: jeigu žmogus namą, butą, sklypą ar kitą turtą įsigijo iki santuokos, toks turtas laikomas jo asmenine nuosavybe.
Tačiau skyrybų atveju teismas gali vertinti ne tik tai, kada turtas buvo įsigytas, bet ir kas su juo vyko santuokos metu.
Advokatų kontoros NOOR advokatė Eglė Aleksiejeva aiškina, kad asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, vieno iš jų asmeninėmis lėšomis ar darbu.
Taigi vien įrašas dokumentuose, kad būstas priklauso vienam žmogui, nebūtinai užkerta kelią kitam sutuoktiniui kelti klausimą dėl jo dalies.
Remontas dar nereiškia, kad būstas taps bendras
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad bet koks remontas automatiškai paverčia asmeninį turtą bendru.
Teismui svarbu nustatyti, ar atlikti darbai buvo esminiai ir kiek jie realiai pakeitė turto būklę bei vertę.
Pavyzdžiui, vien kosmetinis sienų perdažymas ar naujų baldų įsigijimas paprastai nėra tas pats, kas kapitalinė rekonstrukcija.
Vertinama, kokie darbai buvo atlikti, kiek jie kainavo, kokia buvo turto būklė iki jų atlikimo ir kokia – po jų. Taip pat svarbu atskirti turto vertės padidėjimą dėl atliktų darbų nuo bendro nekilnojamojo turto kainų augimo.
Teismų praktikoje esminiu pagerinimu yra pripažinta tokia rekonstrukcija, kai, pavyzdžiui, padidėjo namo plotas ir tūris, buvo įrengta mansarda, pakeista pastato struktūra, o jo vertė išaugo daugiau nei dvigubai.
Įdomiausia situacija – būstas pirktas su paskola
Daugiausia klausimų gali kilti tuomet, kai būstas buvo nupirktas dar prieš santuoką, tačiau paskola už jį buvo mokama jau susituokus.
Čia neužtenka vien pažiūrėti, kieno vardu registruotas nekilnojamasis turtas.
Svarbu nustatyti, kokiomis lėšomis iš tiesų buvo finansuojamas jo įsigijimas ir paskolos grąžinimas.
Jeigu santuokos metu paskolos įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų, tai savaime dar nereiškia, kad būstas automatiškai tampa bendras. Tačiau tokios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant ginčą dėl turto statuso ar kompensacijos.
2025 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vien faktas, jog turtas buvo įsigytas iki santuokos, savaime negarantuoja, kad skyrybų metu jis bet kokiomis aplinkybėmis liks vienam sutuoktiniui.
Jeigu įsigyjant turtą buvo panaudota daugiau bendrų nei asmeninių lėšų, gali atsirasti pagrindas jį vertinti kaip bendrą turtą.
O jeigu bendros lėšos buvo skirtos remontui?
Tarkime, vienas žmogus dar iki vestuvių įsigijo namą. Po santuokos abu sutuoktiniai iš bendrų šeimos pajamų jį kapitaliai rekonstravo.
Tokiu atveju gali būti keliamas klausimas, ar atlikti pakeitimai buvo tokie reikšmingi, kad pats turtas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
Tačiau net ir tuo atveju nebūtinai viskas dalijama automatiškai po lygiai.
Teismas gali įvertinti, kokia turto dalis buvo sukurta dar iki santuokos iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų. Į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama nustatant, kokios konkrečios turto dalys priklauso kiekvienam sutuoktiniui.
Turtas gali likti asmeninis, tačiau atsirasti teisė į kompensaciją
Yra ir dar vienas svarbus scenarijus.
Jeigu santuokos metu vieno sutuoktinio turtas buvo pagerintas bendromis lėšomis, tačiau pagerinimai nebuvo tokie reikšmingi, kad turtas taptų bendras, kitam sutuoktiniui tam tikrais atvejais gali būti priteista kompensacija.
Tačiau ir čia nėra paprastos formulės.
Kompensacija nebūtinai bus lygi visoms remonto metu išleistoms sumoms. Reikia vertinti, kiek konkretūs darbai iš tikrųjų padidino turto vertę. Tam gali būti reikalingas turto vertinimas arba ekspertizė.
Pavyzdžiui, jei būstas per metus pabrango dėl bendro nekilnojamojo turto rinkos augimo, negalima viso kainos padidėjimo automatiškai priskirti atliktam remontui.
Ką verta išsaugoti, jei kyla ginčas?
Tokiose situacijose itin svarbūs tampa įrodymai.
Turto dalybų ginče gali būti reikšmingi dokumentai, patvirtinantys, kada ir už kokias lėšas turtas buvo įsigytas, kas mokėjo paskolos įmokas, iš kur buvo gauti pinigai remontui ir kokie konkretūs darbai atlikti.
Todėl čekiai, sąskaitos, banko pavedimai, paskolos dokumentai, darbų sąmatos ir turto vertinimai gali tapti labai svarbūs.
Vien teiginio, kad „abu remontavome namą“, paprastai nepakanka – turi būti galima pagrįsti, koks buvo konkretaus sutuoktinio indėlis ir kaip jis paveikė turto vertę.
Svarbiausia – neapsigauti dėl „turto iki santuokos“ taisyklės
Taigi iki santuokos įsigytas turtas iš esmės yra asmeninis. Tačiau skyrybų atveju svarbi gali būti visa turto istorija – kaip jis buvo finansuojamas, kas į jį investavo ir kaip jis pasikeitė santuokos metais.
Todėl žmogus, įsigijęs būstą prieš vestuves, neturėtų automatiškai manyti, kad skyrybų atveju jokių klausimų dėl jo nekils.
Kita vertus, ir sutuoktinis negali tikėtis pusės turto vien todėl, kad šeima jame gyveno ar kartu mokėjo kasdienes išlaidas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o ginčo atveju lemiamą reikšmę gali turėti konkretūs finansiniai ir faktiniai įrodymai.
