Aidas Apalianskas
Užsukus į kavinę kavos išsinešti arbatpinigių palikti būtina? O jei restorane vakarienę atnešė padavėjas – kiek tokiu atveju būtų mandagu pridėti prie sąskaitos? Nors arbatpinigiai daugeliui tapo įprasta atsiskaitymo dalimi, vienos taisyklės, tinkančios visoms situacijoms, nėra. Vieni palieka vos kelis eurus, kiti skaičiuoja procentus, o dar kiti arbatpinigių neduoda visai. Tad kur iš tiesų baigiasi mandagumas ir prasideda nereikalingas įprotis?
Atskleidė, kiek arbatpinigių įprasta palikti Lietuvoje
Etiketo lektorė E. Ždanovič-Pečkienė sakė, kad arbatpinigiai yra svarbi restoranų kultūros dalis ir puikus būdas išreikšti padėką už aptarnaujančio personalo darbą.
Ji pridūrė, kad jei aptarnavimas buvo malonus ir dėmesingas, arbatpinigių palikimas tampa papildoma paskata ir motyvacija darbuotojams.
„Lietuvoje įprasta palikti apie 10 proc. nuo galutinės sąskaitos sumos, o esant išskirtinai geram aptarnavimui – ir daugiau.
Kalbant apie kavą išsinešimui, nerašytinės 10 proc. taisyklės taikymas gali tapti etiketo pažeidimu, nes nederėtų palikti itin mažų sumų“, – sakė ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad lygiai taip pat nemandagu, jei arbatpinigiai paliekami tik tam, kad būtų „išvalyta piniginė nuo centų“ – toks gestas labiau primena bandymą atsikratyti smulkių monetų, o ne nuoširdžią padėką už aptarnavimą.
Atskleidė, ko geriau nesakyti padavėjui
Paklausta apie tai, ar būtina visada palikti arbatpinigių, jei aptarnavimas buvo tiesiog „normalus“, ji pridūrė, kad arbatpinigių palikimas už malonų aptarnavimą yra sveikintinas, tačiau tai yra gera valia, o ne pareiga, todėl sprendimas, ar palikti arbatpinigių, priklauso nuo lankytojo noro.
„Pripažinkime, padavėjų darbas nėra lengvas – jis reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės ištvermės. Padavėjai – įstaigos veidas, o kartais jiems tenka išklausyti nusiskundimus už kitų kolegų klaidas. Todėl bendraujant svarbu išlikti supratingiems“, – atskleidė moteris.
Pasak etiketo lektorės, nemandagūs komentarai apie padavėjo darbo tempą, įgūdžius ar virtuvės klaidas – pavyzdžiui, neišvirtas bulves ar patiekale pasitaikiusius alergenus, apie kuriuos nebuvo informuota – tikrai nelaikytini pagarbiu elgesiu.
„Nepatogios situacijos neturėtų tapti priežastimi įžeidinėti, kelti balso toną ar kandžiai replikuoti. Lygiai taip pat nederėtų užduoti pernelyg asmeniškų klausimų apie padavėjo amžių, šeiminę padėtį, finansinę situaciją ar asmeninį gyvenimą, net jei tai daroma „iš draugiškumo“. Tokia komunikacija peržengia profesinio bendravimo ribas ir gali sukelti diskomfortą“, – pažymėjo ji.
Etiketo lektorės teigimu, taip pat šaukimas, mojavimas ranka ar kiti demonstratyvūs gestai nėra priimtini restorane.
„Tinkamiausias būdas atkreipti padavėjo dėmesį – užmegzti akių kontaktą, lengvai linktelėti ar subtiliai kilstelėti ranką. Jei padavėjas užimtas, pavyzdžiui, aptarnaują kitus svečius, mandagu yra palaukti, o tuomet kreiptis“, – aiškino pašnekovė.
Etiketo patarimai kavinėje
Anot E. Ždanovič-Pečkienės, jei padavėjas pamiršo užsakymą ar padarė klaidą, derėtų jį pakviesti ir ramiai paaiškinti iškilusią problemą.
„Klaidų pasitaiko visiems – klysti yra žmogiška. <…> Daugeliu atvejų padavėjas pats prieina prie stalo pasiteirauti: „Ar viskas gerai? Ar nieko netrūksta?“ – tai puikus metas išsakyti pageidavimus ar konstruktyvias pastabas. Svarbiausia – vengti emocijų ir siekti sprendimo, o ne kaltinimo“, – atskleidė ji.
Etiketo lektorė taip pat atkreipė dėmesį į keletą taisyklių, kurių verta laikytis restorane.
„Priklausomybė nuo telefono – viena iš mūsų visuomenės problemų. Net svarbių susitikimų metu žmonės dažnai pasiima telefoną tik tam, kad patikrintų socialinius tinklus.
Prie stalo turėtume sąmoningai atsisakyti šio įpročio ir skirti visą dėmesį tiems, su kuriais esame čia ir dabar – draugams, kolegoms ar šeimai. Telefoną verta naudoti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, norint nuskenuoti QR kodą meniu peržiūrai“, – sakė E. Ždanovič-Pečkienė.
