Kamilė Lukauskytė
Lietuvos statybų sektoriuje kaupiasi problemos, kurių pasekmes ilgainiui gali pajusti ne tik statybų bendrovės ar nekilnojamojo turto vystytojai. Statybos inžinierius ir ekspertas Dalius Gedvilas įspėja apie vis didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sako, kad nesprendžiant šios problemos šalis gali susidurti su rimtais iššūkiais.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad į statybų profesijas ateina per mažai jaunų žmonių, o didelė dalis patyrusių specialistų artėja prie pensinio amžiaus.
Eksperto vertinimu, jeigu ši tendencija nesikeis, pasekmės gali atsispindėti statybų terminuose, kainose ir galimybėse įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus.
Svarbu pabrėžti – kalbama apie eksperto įvardijamą riziką, o ne apie jau oficialiai paskelbtą statybų sektoriaus krizę.
Darbuotojų amžius siunčia nerimą keliantį signalą
Viena pagrindinių problemų – statybose dirbančių žmonių amžius.
D. Gedvilas atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis kvalifikuotų specialistų yra vyresnio amžiaus. Jiems pasitraukiant iš darbo rinkos, jų vietas turėtų užimti jaunesni darbuotojai.
Tačiau būtent čia atsiranda problema.
Profesinės mokyklos nesulaukia tiek jaunų žmonių, kiek jų ateityje reikės rinkai. Ypač trūksta norinčiųjų rinktis praktines statybų profesijas.
Jeigu patyrę meistrai išeis į pensiją, o juos pakeičiančių specialistų nebus pakankamai, darbuotojų trūkumas gali dar labiau išaugti.
Jaunimas renkasi kitas profesijas
Ekspertas mato ir platesnę problemą – visuomenėje universitetinis išsilavinimas vis dar neretai laikomas patrauklesniu keliu nei profesinis mokymas.
Todėl dalis jaunuolių renkasi aukštąsias mokyklas net tuomet, kai darbo rinkoje labai trūksta konkrečių techninių specialybių darbuotojų.
Statybų sektoriui reikia ne tik inžinierių ar projektų vadovų.
Reikalingi elektrikai, suvirintojai, betonuotojai, apdailininkai, santechnikai ir kitų profesijų specialistai. Be jų neįmanoma nei gyvenamųjų namų statyba, nei dideli infrastruktūros projektai.
Užsieniečiai problemą išsprendžia tik iš dalies
Darbuotojų stygių Lietuvos statybų įmonės jau kurį laiką bando kompensuoti samdydamos žmones iš užsienio.
Tačiau D. Gedvilo vertinimu, vien tokio sprendimo ilgalaikėje perspektyvoje nepakaks.
Lietuvai konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų tenka ir su kitomis Europos valstybėmis, kurios gali pasiūlyti didesnius atlyginimus.
Be to, pasikeitus migracijos politikai ar ekonominei situacijai, užsienio darbuotojų srautai gali sumažėti.
Todėl ekspertas ragina daugiau investuoti į vietinių specialistų rengimą.
Pasekmes gali pajusti ir gyventojai
Darbuotojų trūkumas nėra vien statybos bendrovių problema.
Jeigu kvalifikuotų specialistų rinkoje mažėja, jų darbo kaina gali didėti. Tai savo ruožtu gali prisidėti prie bendros statybų savikainos augimo.
Paprastam žmogui tai gali reikšti brangesnę būsto statybą ar remontą ir ilgesnį meistrų laukimą.
Dar didesnis iššūkis kyla valstybei, kuri artimiausiais metais planuoja daug infrastruktūros, energetikos ir gynybos projektų. Visiems jiems įgyvendinti reikės žmonių.
Todėl vien pinigų projektams neužtenka – turi būti ir specialistų, kurie galėtų juos realiai pastatyti.
Laiko pasiruošti lieka vis mažiau
D. Gedvilo keliama problema neišsisprendžia per vienus metus. Kvalifikuotam specialistui parengti reikia laiko, o patirtis įgyjama tik dirbant.
Todėl, eksperto vertinimu, sprendimus reikėtų priimti dar iki tol, kol darbuotojų trūkumas taps kritinis.
Tam reikėtų didinti profesinio mokymo patrauklumą, glaudžiau bendradarbiauti su verslu ir parodyti jauniems žmonėms, kad techninė profesija gali pasiūlyti stabilų bei gerai apmokamą darbą.
Didžiausia grėsmė slypi ne tame, kad Lietuvoje staiga nebeliks statybų. Problema gali išryškėti palaipsniui – mažėjant specialistų, ilgėjant darbų terminams ir augant jų kainai. O tuomet pasekmes savo piniginėje gali pajusti gerokai daugiau žmonių nei vien statybų sektoriaus darbuotojai.
