Kamilė Lukauskytė
Po triukšmingo incidento prie Kauno mečetės istorija įgauna naują atspalvį. Lietuvos musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas teigia sulaukęs asmeninio grasinimo, kuriame esą buvo grasinama sudeginti mečetę, susidoroti su juo ir jo šeima. Tuo metu musulmonų bendruomenė ragina neeskaluoti padėties ir sako esanti pasirengusi kalbėtis net su konflikto dalyviais.
Apie grasinimus A. Beganskas prabilo po penktadienio pamaldų Kaune. Jo teigimu, po viešai nuskambėjusio incidento prie mečetės atsirado ir asmeninių grasinimų.
Muftijus: grasinimai buvo skirti ir šeimai
A. Beganskas žurnalistams sakė gavęs žinutę, kurioje grasinama sudeginti mečetę ir susidoroti su juo bei jo šeima.
Tai – paties muftijaus viešai išsakytas teiginys. Viešai prieinamuose šaltiniuose kol kas nėra informacijos apie tai, ar konkretus grasinimas jau teisiškai kvalifikuotas ir ar dėl jo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.
Muftijus kartu pabrėžė, kad vieno žmogaus elgesio nereikėtų automatiškai vertinti kaip visos visuomenės ar konkrečios tautos pozicijos.
Po incidento į mečetę susirinko dar daugiau žmonių
Penktadienį į pamaldas Kauno mečetėje susirinko daugiau tikinčiųjų nei įprastai. A. Begansko skaičiavimu, į įprastas penktadienio maldas čia vidutiniškai ateina apie 500–700 žmonių.
Po ankstesnio konflikto muftijus į mečetę atvyko ne tik dalyvauti pamaldose, bet ir nuraminti bendruomenės.
Jo žinutė buvo aiški – nepasiduoti provokacijoms, laikytis įstatymų ir vengti atsako, kuris galėtų dar labiau padidinti įtampą.
Konfliktas prasidėjo nuo baikerių akcijos
Įtampa prie Kauno mečetės kilo po to, kai prie jos per musulmonų pamaldas susirinko būrys baikerių.
Jie garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo patriotinius šūkius ir atsivežė kiaulės galvą. Musulmonų bendruomenės atstovai šią akciją įvertino kaip nukreiptą prieš juos.
Policija dėl incidento aiškinasi aplinkybes. Buvo pradėta administracinė teisena dėl susibūrimo, o teisėsauga taip pat vertina galimą neapykantos kurstymą.
Tai reiškia, kad galutinis teisinis incidento įvertinimas dar nėra pateiktas.
Bendruomenė žada nesivelti į konfliktą
Nepaisant grasinimų, A. Beganskas teigia nenorintis toliau eskaluoti situacijos.
Jis sako, kad musulmonų bendruomenė yra pasirengusi kalbėtis su tais, kurie nori savo nuomonę išreikšti taikiai.
Pasak muftijaus, dialogas galėtų būti vienas iš būdų išsiaiškinti, kas iš tiesų sukėlė įtampą ir kokios problemos slypi už konflikto.
Jis taip pat pabrėžė, kad musulmonų bendruomenė save laiko Lietuvos visuomenės dalimi, o dauguma jos narių yra Lietuvos piliečiai.
Dėmesys krypsta ir į saugumą
Po incidento bendruomenė taip pat kėlė klausimą dėl mečetės lankytojų saugumo.
Prie mečetės įrengtos vaizdo kameros. A. Beganskas teigė, kad tai nėra visiškai toks sprendimas, kokio bendruomenė tikėjosi, tačiau jų pašalinti neprašys. Daugiausia nerimo kelia tai, kaip bus saugoma informacija apie žmones, kurie lankosi mečetėje.
Ypač tai aktualu užsieniečiams, turintiems prieglobstį ar teisę gyventi Lietuvoje.
Dar anksčiau muftijus kreipėsi į valdžios institucijas, prašydamas užtikrinti musulmonų bendruomenės saugumą ir svarstyti papildomas priemones, kurios padėtų išvengti panašių incidentų.
Įtampa kol kas niekur nedingo
Incidentas prie Kauno mečetės iš viešosios erdvės taip pat persikėlė į platesnę diskusiją apie migraciją, religiją ir visuomenės toleranciją.
A. Beganskas pats atskyrė šiuos klausimus: jo teigimu, imigracijos politiką turi spręsti valstybės institucijos, o religinės bendruomenės užduotis – užtikrinti galimybę teisėtai gyvenantiems žmonėms atlikti religines apeigas.
Tuo metu teisėsauga dar aiškinasi konkrečias incidento aplinkybes.
Kol kas svarbiausia nauja detalė – muftijaus teiginys apie asmeninius grasinimus jam ir jo šeimai. Jei šie grasinimai būtų patvirtinti ir būtų nustatytas jų autorius, tai galėtų tapti atskiru teisėsaugos vertinimo objektu.
Po triukšmingos akcijos prie mečetės konfliktas nesibaigė – jis persikėlė į kitą lygmenį, o musulmonų bendruomenės vadovas dabar kalba jau apie savo ir šeimos saugumą.
