Nors apie moterų reprodukcinę sveikatą kalbama vis daugiau, gydytojai pasigenda dėmesio problemai, su kuria susiduria labai daug vaisingo amžiaus moterų. Apklausos rodo, kad net 25 proc. moterų patiria sunkius priešmenstruacinio sindromo (PMS) požymius, kurie gali stipriai apsunkinti kasdienį gyvenimą.
Juokeliams čia ne vieta: profesorė įspėja dėl problemos, kuri kamuoja daugybę moterų (tv3.lt koliažas)
VUL Santaros klinikų gydytojos akušerė-ginekologės, Moters ir kūdikio klinikinės grupės vadovės, prof. Dianos Ramašauskaitės pastebėjimu, dabar visuomenėje kažkodėl daugiau kalbama apie menopauzę nei PMS.
„Galbūt [taip yra] todėl, kad moterys išdrąsėjo ir pradeda apie tai kalbėti. Tačiau ne mažesnė problema yra ir priešmenstruacinis sindromas. Literatūros duomenimis, priešmenstruacinis sindromas vargina iki 10 proc. ir daugiau reprodukcinio amžiaus moterų.
Tai reiškia, kad maždaug kas dešimta moteris susiduria su šia problema. Tai nėra retas reiškinys. Tiesa, simptomai būna skirtingo intensyvumo: vienoms jie lengvesni, kitoms – sunkūs.
Ypač toms moterims, kurios patiria sunkius simptomus, sutrikdoma kasdienė veikla, blogėja gyvenimo kokybė. Apie tai tikrai reikia kalbėti. Reikia ne tik kalbėti, bet ir suprasti moterį, nelaidyti juokelių. Tai yra rimta problema, kuri gali būti gydoma“, – nuotolinės klinikų konferencijos metu kalbėjo gydytoja.
Ketvirtadalis moterų patiria sunkius PMS simptomus
Specialistė dalinosi, kad pernai lietuvių mokslininkės, Vilniaus universiteto doktorantės Laurynos Filovaitės-Ličienės atliktos reprezentacinės apklausos duomenimis, net ketvirtadalis moterų patiria PMS simptomus.
„Buvo apklausta 1600 moterų Lietuvoje. Apklausos duomenimis, net 25 proc. moterų patiria sunkius priešmenstruacinio sindromo požymius. O liūdniausia tai, kad iš tų moterų 61 proc. niekur nesikreipia.
Tai rodo, kad čia vis dar yra stigma – moteris nedrįsta kreiptis. Manau, kad reikia kalbėti ne tik apie menopauzę ar gimstamumo problemas, bet ir apie ciklo pokyčius“, – konstatavo D. Ramašauskaitė.
Gydytoja pasakojo, kad galima išskirti dvi dideles grupes PMS simptomų grupes: „Tai yra fiziniai simptomai – pilvo pūtimas, krūtų skausmas, gali būti nuovargis, raumenų silpnumas. Ir yra psichologiniai, emociniai požymiai, tai yra dirglumas, nuotaikų svyravimas, nenoras nieko veikti, netgi tokia apatija.
Moterys dažniau vis dėlto kreipiasi būtent dėl fizinių simptomų ir mažiau linkusios kalbėti apie psichologinius simptomus, apie emocijas. Tai turbūt kai ateina pas gydytoją akušerį ginekologą arba gali ir pas šeimos gydytoją kreiptis, mes kaip specialistai dar turėtume tikslingai paklausti ir apie tuos psichologinius, emocinius simptomus.“
Svarbiau tai, kaip į hormoninius svyravimus reaguoja smegenys
Nors moters savijauta ir sveikata neatsiejama nuo cikliškumo ir hormoninių svyravimų, pasak pašnekovės, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau įtakos turi ne patys hormonų svyravimai, bet tai, kaip į tuos svyravimus reaguoja moters smegenys.
„Ir tai kartu rodo, kad ne tik akušeriai ginekologai turėtų rūpintis moters sveikata, susijusia su ciklo pokyčiais. Čia reikia ir daugiau specialistų – endokrinologų, psichologų, kartais net ir psichiatrų. Tai rodo, kad moters kūnas yra visuma, o ne vien hormoniniai svyravimai“, – pastebėjo profesorė.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo ryšį tarp priešmenstruacinio sindromo emocinių simptomų ir po to pasireiškiančios pogimdyminės depresijos, potrauminio streso sindromo, kitų netgi psichinių ligų.
„Manau, kad į tai reikia tikrai atkreipti dėmesį. Tyrimų duomenimis, tos moterys, kurios patiria sunkius priešmenstruacinio sindromo emocinius simptomus, yra labiau linkusios net į savižudybę. Tai tikrai rimti signalai, į ką reikia atkreipti dėmesį.
Gaila, kad vis dėlto atėjusios moterys, jeigu jos pačios nepapasakoja, o specialistai irgi nepaklausia, galima nueiti lengviausiu keliu – pasiūlyti moteriai medikamentinį gydymą iš ginekologo pusės, kontraceptikus.
O kad yra ir kitas gydymas, taip, antidepresantų skyrimas būtent šiai būklei, kas galbūt yra ne tiek gydytojo ginekologo kompetencija, bet daugiau galbūt psichiatro – tie vaistai irgi yra ne mažiau efektyvūs negu kontraceptikai“, – komentavo D. Ramašauskaitė.
Pasak jos, vienas iš mitų yra ir tai, kad galima išsityrus hormonus turėto visus atsakymus apie savo savijautą: „Manoma, kad išsitirsiu hormonus – čia estrogenų per daug, progesterono per mažai. Bet kokios tos individualios svyravimo ribos, niekas nežino.
Tikrai netikslinga jų tirti, jeigu mėnesinių ciklas yra reguliarus. Nes tų subtilių svyravimų ir kaip tie svyravimai būtent veikia kiekvienos moters smegenų veiklą, šiandien turbūt niekas atsakyti dar negali.“
Svarbus patarimas kiekvienai moteriai
Šiuolaikinis gyvenimas nepaprastai greitas, kupinas stresinių situacijų, tačiau moters cikliška sveikatos būklė neretai nepriklauso nuo norų. Todėl pašnekovė priminė, kad pačios moterys turėtų nepamiršti parodyti dėmesio sau.
„Reikia pradėti nuo savęs, nuo gyvensenos. Reikia skirti pakankamai laiko poilsiui, pasirūpinti, kad būtų atitinkama fizinė veikla. Parėjus iš darbo gal kartais jau nieko nesinori, bet gal geriau išeiti pasivaikščioti, negu atsisėsti prie televizijos žiūrėti žinių.
Kartais pamirštame ir paprastus dalykus, kaip ir kalbant apie bet kurios ligos prevenciją – vitaminą D, B6, vitaminą E, cinką, magnį, kalcio papildus, omega-3 riebiąsias rūgštis. Tai taip pat padeda palaikyti gerą bendrą organizmo būklę ir teigiamai veikia priešmenstruacinį sindromą“, – vardijo gydytoja.
Kadangi priešmenstruacinis sindromas nėra vien tik priklausomas nuo hormonų svyravimo, bet labai susijęs su smegenų veikla. „taigi daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių“, – pabrėžė gydytoja.
Profesorė priminė, kad reiktų neužmiršti pasinaudoti ir kompensuojamomis patikros programomis: „Tai – gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa moterims nuo 25 iki 60 metų ir krūties vėžio profilaktinė programa – nuo 45 iki 70 metų.“
Įspėjamieji ženklai, kad pas gydytoją – būtina
Pasak jos, reguliariai apsilankyti pas gydytoją reiktų būnant bet kurio amžiaus, net jau ir sulaukus menopauzės. „Dar mergaitė ar jau moteris turėtų žinoti savo ciklą: kas kiek dienų jis kartojasi, koks yra įprastas gausumas.
Paprastai normalus mėnesinių ciklas trunka nuo 24 iki 35 dienų. Jeigu reprodukciniame amžiuje, nuo 25 metų, ciklo svyravimai yra didesni nei septynios dienos, paauglystėje – ilgesni nei devynios dienos, o nuo 40 metų – taip pat daugiau nei devynios dienos, tai jau rodo, kad situacija nėra visai normali ir reikėtų kreiptis“, – nurodė D. Ramašauskaitė.
Pasak jos, svarbus ir mėnesinių gausumas. Įprastai manoma, kad per mėnesines moteris netenka apie 30–80 ml kraujo: „Tačiau mokslinėje literatūroje dabar vis dažniau siūloma fokusuotis ne tik į kraujo kiekį, bet ir į tai, kaip tai sutrikdo moters gyvenimą. Vienai moteriai 30 ml gali būti vienaip, kitai 50 ml – visai kitaip.
Kai žinai, koks tavo įprastas ciklas, kas kiek jis kartojasi, kokio yra gausumo, tada supranti, kada tai jau nebe norma ir kada reikia kreiptis į gydytoją.“
Gydytojos aiškinimu, prailgėję ciklai dažniausiai rodo, kad moteriai nevyksta ovuliacija: „Reprodukcinio amžiaus moteriai per metus gali būti du ar trys neovuliaciniai ciklai, tačiau kiti turėtų būti ovuliaciniai.“
Jeigu moteris pastebi, kad ciklas nuolat prailgėja arba ypač pagausėja, tai gali rodyti ir tam tikrą gimdos patologiją. „Taip pat dažniausiai nėra norma kraujavimas tarp mėnesinių. Kartais jis gali būti susijęs su ovuliacija ir tai gali būti normalu, bet geriausia tai išsiaiškinti atėjus pas gydytoją“, – sakė ji.
Per mažai dėmesio pogimdyminei depresijai
D. Ramašauskaitės pastebėjimu, šiuolaikinės moterys jau pakankamai drąsios kalbėti apie intymias bėdas, tačiau ji įžvelgė kitą didelę problemą. „Jaunos moterys nekalba apie savo emocinę būklę nėštumo metu ir po gimdymo, apie pogimdyminę depresiją – kaip mums ją lengviau atpažinti, diagnozuoti?
Literatūros duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia apie 10 proc. moterų, o Lietuvoje fiksuojami pavieniai atvejai. Nemanau, kad Lietuva yra išskirtinė šalis – turbūt paprasčiausiai moterys apie tai dar nenori kalbėti.
Manau, kad proveržis turėtų būti ir čia, nes sveikatos priežiūros specialistai dabar tikslingai pradeda užduoti klausimus ir nėštumo metu, ir po gimdymo, moters būklė vertinama pagal Edinburgo skalę. Laukiu ir čia proveržio, nes, manau, kad šioje vietoje dar tikrai yra kur judėti“, – pastebėjo D. Ramašauskaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
