Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjunga ruošiasi keisti vaikų gyvenimą internete. Europos Komisija pasiūlė naują taisyklių paketą, kuriuo būtų ribojama nepilnamečių prieiga prie socialinių tinklų ir kitų interneto paslaugų.
Pagal siūlomą „EU Kids Act“, vaikai iki 13 metų socialinių tinklų paskyrų neturėtų galėti turėti, o 13–14 metų paaugliams būtų numatytos gerokai griežtesnės sąlygos. Savarankiškos paskyros būtų leidžiamos nuo 15 metų.
Tačiau kol kas svarbiausias žodis čia – „siūloma“. Tai dar nėra visoje ES galiojanti taisyklė.
Iki 13 metų – socialinių tinklų paskyrų neturėtų būti
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, vaikams iki 13 metų būtų užkirstas kelias turėti socialinių tinklų paskyras.
Tai reikštų, kad tokios platformos kaip „Instagram“, „TikTok“, „Facebook“ ar kitos panašios paslaugos turėtų užtikrinti, jog jaunesni vaikai negalėtų paprastai susikurti paskyros.
Tam reikėtų amžiaus patikros mechanizmų. Būtent ši dalis gali tapti viena sudėtingiausių visos reformos vietų – technologijų bendrovėms reikėtų patikimai nustatyti vartotojo amžių, kartu sprendžiant asmens duomenų ir privatumo klausimus.
13–14 metų paaugliams – „mini paskyros“
Dar įdomesnė situacija numatoma vaikams nuo 13 iki 15 metų.
Jiems būtų leidžiamos vadinamosios riboto naudojimo arba „mini“ paskyros, tačiau tik su tėvų ar globėjų priežiūra. Taip pat būtų numatyti naudojimosi laiko ir kitokie apribojimai.
Tai reiškia, kad 14-metis negalėtų naudotis socialiniais tinklais taip pat, kaip suaugęs žmogus.
Tėvams būtų suteikiama daugiau kontrolės galimybių, o platformos turėtų įdiegti mechanizmus, leidžiančius riboti vaikų naudojimąsi paslaugomis.
Nuo 15 metų – savarankiškos paskyros
Pagal siūlomą modelį nuo 15 metų paaugliai jau galėtų turėti savarankiškas socialinių tinklų paskyras.
Tačiau tai nereiškia, kad platformoms būtų leidžiama visiškai nesirūpinti nepilnamečių saugumu.
Komisija siūlo socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms platformoms taikyti vadinamąjį „saugumo pagal numatymą“ principą.
Kitaip tariant, vaikams skirtos ar jų naudojamos platformos turėtų būti projektuojamos taip, kad mažintų rizikas, o ne pirmiausia skatintų kuo ilgesnį vartotojo buvimą internete.
Taikytųsi ne tik socialiniai tinklai
Naujos taisyklės būtų platesnės nei vien „TikTok“ ar „Instagram“.
Pasiūlyme numatomi reikalavimai įvairioms internetinėms paslaugoms, tarp jų – vaizdo dalijimosi platformoms, internetiniams žaidimams ir dirbtinio intelekto pokalbių sistemoms.
Tai svarbi detalė, nes vaikai internete praleidžia laiką ne tik socialiniuose tinkluose. Todėl Briuselis siekia reguliuoti ne vien konkrečias programėles, bet ir pačią skaitmeninę aplinką, su kuria susiduria nepilnamečiai.
Taikiklyje – priklausomybę skatinančios funkcijos
Komisijos siūlymai taip pat nukreipti į platformų dizainą.
Numatoma riboti arba drausti tam tikras funkcijas, kurios gali skatinti nepilnamečius kuo ilgiau likti platformoje. Tarp minimų elementų – begalinis turinio slinkimas, įsitraukimą skatinantys algoritmai ir kitos vadinamosios įtraukiančio dizaino funkcijos.
Taigi Europa kalba ne tik apie klausimą, „nuo kokio amžiaus galima turėti paskyrą?“
Kitas klausimas – „ką platforma gali daryti su vaiku, kuris jau turi paskyrą?“
Kodėl Europa imasi tokių priemonių?
Europos Komisija savo iniciatyvą grindžia susirūpinimu dėl vaikų saugumo internete, žalingo turinio ir socialinių tinklų poveikio.
Pastaruoju metu spaudimas imtis veiksmų augo ir iš pačių ES valstybių. Pavyzdžiui, Nyderlandų vyriausybė šį mėnesį paragino nustatyti bendrą europinį minimalų amžių socialinių tinklų naudojimui.
Kai kurios šalys jau svarsto arba įgyvendina nacionalinius ribojimus. Prancūzija taip pat siekia griežtesnių taisyklių jaunesniems nei 15 metų vaikams.
Todėl Briuselio pasiūlymas yra bandymas sukurti bendras taisykles visoms 27 ES valstybėms.
Tačiau laukia dar ilgas kelias
Nors antraštės apie „socialinių tinklų draudimą vaikams“ skamba grėsmingai, realybėje sprendimas dar nėra priimtas.
„EU Kids Act“ turės pereiti ES teisėkūros procesą, kuriame dalyvaus Europos Parlamentas ir valstybės narės. Pasiūlymo turinys dar gali keistis.
Be to, viena didžiausių diskusijų tikriausiai bus susijusi su amžiaus patikra. Norint užtikrinti, kad 12-metis negalėtų apsimesti 15-mečiu, platformoms reikėtų patikimų technologinių sprendimų. Tačiau kartu kyla klausimas, kiek asmens duomenų apie vartotojus būtų būtina rinkti.
Taigi Europa žengė svarbų žingsnį link griežtesnių vaikų apsaugos internete taisyklių, tačiau galutinis modelis dar nėra iškaltas akmenyje.
Jeigu pasiūlymas būtų priimtas dabartine forma, vaikams iki 13 metų socialinių tinklų paskyros būtų uždraustos, 13–14 metų paaugliams būtų taikoma tėvų priežiūra, o savarankiškos paskyros būtų galimos nuo 15 metų.
