Jungtinės Valstijos iš Europos gali išvesti ne tik karius, bet ir kritinę ginkluotę bei įrangą, kurios europiečiai neturi arba turi per mažai. Tai Vilniuje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Anot jo, Europai prireiktų ne vienų metų ir maždaug 500 mlrd. eurų, kad būtų galima pakeisti tai, ką mūsų žemyne šiuo metu užtikrina amerikiečiai.
TV3 Žinios, Andrius Kubilius, Gitanas Nausėda (tv3.lt koliažas)
Tačiau NATO šalys vis dar netrykšta noru daugiau investuoti į bendrą gynybą. Net ir Vilniuje surengtame Aljanso šalių parlamentarų susitikime netrūko gražių žodžių apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, tačiau konkrečių įsipareigojimų buvo mažiau.
JAV planai atitraukti iš Europos karius
Istorinėje Seimo salėje, iš kurios kadaise Lietuva pasauliui pranešė apie išsivadavimą iš sovietinės okupacijos, šiandien posėdžiavo NATO šalių parlamentarai. Tačiau tema išliko ta pati – laisvė ir saugumas.
Nepaisant diplomatinių kalbų apie vienybę ir darną, NATO aljansas, regis, stovi ant istorinių permainų slenksčio. Iki šiol nėra aišku, kaip stipriai pasikeis Jungtinių Valstijų vaidmuo Europoje.
Amerikiečiai jau kurį laiką skelbia mažinsiantys savo karinį buvimą Europoje. Vis dėlto iki galo neaišku, kokių pajėgumų ir kiek bus atsisakyta.
Nors naujojoje JAV saugumo strategijoje numatyta, kad Europoje mažės amerikiečių karių skaičius, tačiau turėtų išlikti kritiniai pajėgumai. Vis dėlto vis dažniau girdima, kad Jungtinės Valstijos gali atitraukti ir juos – pavyzdžiui, degalų papildymo ore lėktuvus, bombonešius ar žvalgybos sistemas.
„Yra pasirodžiusių gerų studijų, pavyzdžiui, Vokietijos ekspertų, kurie skaičiuoja, kad tam, jog Europa pakeistų tuos Amerikos strateginius įgalintojus, gali prireikti iki penkerių metų ar net daugiau laiko. Tai gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų“, – sakė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius.
Ne visa Europa nori skirti pinigus gynybai
Europa pinigų turi, tačiau problema ta, kad ne visos šalys nori juos skirti bendrai gynybai.
„Išteklių turime. Labiausiai mums reikia politinės valios ir teisingo naštos pasidalijimo. Istorija mus vertins ne pagal pareiškimus, o pagal veiksmus“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kol kas dažniau girdėti skambūs pareiškimai nei matyti konkretūs darbai. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, kalbėdama susirinkusiems parlamentarams, ragino Aljanso nares vykdyti savo pažadus dėl gynybos finansavimo.
Ar didesnės investicijos į gynybą taps ne tik Rytų Europos, bet ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių prioritetu, kol kas neaišku. Sesija baigėsi priimta deklaracija, kurioje dar kartą pabrėžta vienybė, būtinybė stiprinti gynybinius pajėgumus ir Rusijos keliama grėsmė.
„Šių metų deklaracija yra aštresnė ir tiesesnė. Ji atspindi mūsų asamblėjos prioritetus – kolektyvinės gynybos stiprinimą, Ukrainos rėmimą, kritinių pajėgumų apsaugą ir partnerysčių puoselėjimą“, – sakė NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pavaduotojas Alecas Shelbrooke'as.
Vis dėlto ne viskas atrodo taip pesimistiškai. Pernai Europos šalys ir Kanada savo gynybos išlaidas padidino 90 mlrd. eurų, palyginti su ankstesniais metais.
