Lukas Starkus
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė savo kandidatą į Kauno mero postą – juo tapo visuomenininkas ir verslininkas Šarūnas Jasiukevičius. Tačiau partijos pasirinkimas sulaukė ne tik palaikymo – buvęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sukritikavo partijos pasirinkimą Kaune ir Š. Jasiukevičiaus pažiūras pavadino stipriai poliarizuojančiomis bei „kultūros karo“ pavyzdžiu.
G. Landsbergis, kalbėdamas naujienų portalo 15min laidoje, iškeltų kandidatų pažiūras pavadino „stipriai poliarizuojančiomis“ ir teigė, kad tai – ryškus „kultūros karo“ pavyzdys.
„Kai kurios nuostatos, kurios pasigirsta iš kai kurių mūsų keliamų kandidatų į merus, yra stipriai poliarizuojančios“, – 15min laidoje sakė G. Landsbergis.
„Aš turiu galvoje Kauną. Jeigu reiktų pasakyti kultūros karo pavyzdį, tai aš sakyčiau, kad čia yra labai ryškus pavyzdys tokio karo.“
Toks politiko pasisakymas nuskambėjo netrukus po to, kai paaiškėjo TS-LKD kandidatas į Kauno mero postą.
TS-LKD kandidatu į Kauno merus tapo Jasiukevičius
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatu Kauno mero rinkimuose tapo visuomenininkas, verslininkas Šarūnas Jasiukevičius, surinkęs 70 procentų nuo visų rinkimuose balsavusių TS-LKD Kauno skyrių narių ir partijos rėmėjų.
„Kauno miesto žmonės pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti savo miesto vadovu. Kaunas – stipraus akademinio potencialo ir inovacijų centras – gali tapti ir saugumo bei atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai.
Privalome kurti patrauklią aplinką jaunoms šeimoms: investuoti į būsto prieinamumą, vaikų priežiūros infrastruktūrą, kurti palankias sąlygas dirbantiems tėvams. Miestas, kuriame saugu ir patogu gyventi, kuriame nei vienas nėra pamirštas – tai pagrindiniai TS-LKD komandos prioritetai savivaldos rinkimuose Kaune“, – partijos pranešime spaudai cituojamas TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tapti TS-LKD kandidatu į merus taip pat pretendavo Kauno miesto tarybos narė, festivalio „Iš Arti“ vadovė Andrijana Filinaitė, mokslininkas, Kauno TS-LKD Centro skyriaus pirmininkas Rokas Mickus, Kauno TS-LKD Dainavos skyriaus pirmininkė Audronė Baronienė bei buvęs žurnalistas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas.
ELTA primena, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyks 2027 m. pavasarį. Politinės partijos jau pradėjo kelti kandidatus ir vykdyti vidines jų atrankos procedūras.
Kasčiūnas prabilo apie partijos tapatybę
Politikas teigė, kad partijai šiuo metu svarbu atsakyti į esminį klausimą – „kas mes esame ir kokią politinę bendruomenę norime kurti“.
„TS-LKD niekada nebuvo politinė organizacija, atsiradusi vien tam, kad atstovautų tik vienai rinkėjų grupei. Mūsų politinės bendruomenės šaknys glūdi Sąjūdyje, Lietuvos valstybės atkūrimo pastangose, konservatyviojoje ir krikščioniškosios demokratijos tradicijoje, tautinėje mintyje bei antikomunistinio pasipriešinimo patirtyje.
Šių skirtingų tradicijų susitikimas suformavo politinę bendruomenę, kuriai Lietuvos valstybingumas visuomet buvo daugiau nei vien politinės programos punktas.
Jis konservatizmą apibūdino kaip gebėjimą išlaikyti ryšį su praeitimi, tačiau kartu vertinti dabartį ir galvoti apie ateitį.
„Šis santykis tarp praeities, dabarties ir ateities yra viena svarbiausių mūsų politinės tapatybės dalių. Mes paveldėjome valstybę, kalbą, kultūrą, istorinę atmintį ir politinę tradiciją.
Nė vienas iš mūsų jų nesukūrėme nuo pradžių. Gavome jas iš ankstesnių kartų, todėl turime pareigą ne tik jomis naudotis, bet ir jas stiprinti bei perduoti toliau.
Dėl to man artimas konservatizmas nėra nostalgija. Jis nėra bandymas sustabdyti laiką. Tai tvirtas, bet jautrus konservatizmas – tvirtas ten, kur kalbame apie valstybę, jos saugumą, tautinę tapatybę ir pamatines vertybes, tačiau jautrus žmogui, jo orumui, gyvenimo aplinkybėms ir bendruomenės ryšiams“, – nurodo jis.
Anot L. Kasčiūno, modernumas ir tradicijų išsaugojimas neturėtų būti supriešinami. Lietuvių kalbą, kultūrą ir istorinę atmintį jis vadina ne kliūtimi modernizacijai, o pagrindu pasitikėti savimi.
Politikas taip pat akcentavo kritinio mąstymo ir „sveiko proto“ svarbą. Jo teigimu, konservatyvi politika neturėtų nei aklai priimti kiekvienos naujovės, nei atmesti pokyčių vien todėl, kad jie kelia nepatogius klausimus.
„Čia svarbus ir kritinio mąstymo bei sveiko proto principas. Konservatyvi politika neturėtų nei nekritiškai žavėtis kiekviena naujove vien todėl, kad ji nauja, nei atmesti pokyčio vien todėl, kad jis kelia nepatogius klausimus.
Turime nuolat klausti: ką šiandien privalome saugoti? Kas iš tiesų stiprina žmogų ir bendruomenę? Kokias pasekmes mūsų pasirinkimai turės po dešimtmečio ar kelių dešimtmečių? Toks racionalus atsargumas leidžia išvengti ir griaunančių eksperimentų, ir dogmatiško sustingimo“, – aiškina L. Kasčiūnas.
