Augant darbo užmokesčio atotrūkiui tarp Sostinės ir kitų šalies regionų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šį skirtumą vidutiniu laikotarpiu labiausiai sumažinti gali didesnės investicijos į regionuose vystomus projektus.
„Pagrindinė priemonė yra, be abejo, investicijų nukreipimas į regionus. Čia labai svarbus regionų aktyvumas, vizijos turėjimas ir, be abejo, finansinių lėšų turėjimas“, – pridūrė ministras.
Vaitiekūnas: pagrindinis būdas mažinti atlyginimų atotrūkį – investicijas nukreipti į regionus
Pasak. K. Vaitiekūno, šalies regionams numatyta Europos Sąjungos (ES) parama iš 2021–2027 m. finansinio laikotarpio. Jis ragino savivaldybes, ketinančias kreiptis dėl finansavimo, numatyti ne tik savo, bet ir platesnio regiono poreikius.
„Kaip tik dabar perskirstome apie 500 mln. eurų Europos Sąjungos paramos iš dabartinio laikotarpio, kuris baigiasi. (…) 150 mln. eurų yra skiriama regionams į tas sritis, kurias jie patys numatė kaip prioritetines. Tai reiškia, jau jų strategiją įgyvendiname, (…) kokias pagrindines sritis (jos mato – ELTA), kurios didintų jų patrauklumą, konkurencingumą ir kitus gerus dalykus“, – sakė ministras.
„Kiekviena savivaldybė gali spręsti, gali aplikuoti į paramą. Aišku, labai norėtųsi, kad savivaldybės turėtų šiek tiek kooperacinį požiūrį – žiūrėtų labiau ne tik vienos savivaldybės mastu, bet ir platesnio regiono mastu. (…) Manau, kad regionų politika vyksta ganėtinai aktyviai ir, tikėkimės, kad kažkada pasirodys ir jos vaisiai“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės ir kitų šalies regionų padidėjo 16 eurų ir pasiekė 459 eurus „ant popieriaus“. Labiausiai per ketvirtį jis išaugo Tauragės, sumažėjo – Panevėžio bei Kauno apskrityse.
Taip pat daugiau kaip 67 mln. eurų numatoma didinti finansavimą pažangos priemonėms, skirtoms pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritoriniams skirtumams mažinti – 53 mln. eurų iš šių papildomų asignavimų sudarytų ES lėšos.
Dalį papildomų investicijų planuojama nukreipti į priedangų įrengimą ar modernizavimą visuomeninės paskirties pastatuose, būtinųjų atsargų saugojimo infrastruktūrą bei savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų atnaujinimą.
