Kamilė Lukauskytė
Nuomojamame bute nuolat vyksta vakarėliai, kaimynai kviečia policiją, tačiau problema kartojasi? Tokiems atvejams siūloma keisti taisykles – daugiau prevencinės atsakomybės galėtų tekti ir nekilnojamojo turto savininkams. Tiesa, kol kas tai tik įstatymo projektas, o ne jau galiojanti prievolė.
Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti socialdemokratės Vilijos Targamadzės pateiktas Triukšmo valdymo įstatymo pataisas. Jomis siūloma nustatyti tam tikras pareigas žmonėms, kurie savo būstą ar kitas patalpas laikinai suteikia naudotis kitiems asmenims.
Problema – triukšmingi nuomojami būstai
Pataisų iniciatorė teigia, kad idėją paskatino gyventojų skundai dėl pasikartojančio triukšmo išnuomotuose arba trumpalaikiam naudojimui suteiktuose būstuose.
Situacija kai kuriose vietose esą kartojasi: kaimynai skundžiasi, kviečiama policija, tačiau po kurio laiko triukšmas vėl prasideda.
V. Targamadzės teigimu, dabartinėje sistemoje kyla ir praktinių problemų, nes pareigūnai ne visada gali vietoje išmatuoti triukšmo lygį decibelais. Todėl kai kuriais atvejais jų reakcija apsiriboja triukšmaujančių asmenų perspėjimu.
Būtent dėl to siūloma daugiau dėmesio skirti ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir prevencijai.
Savininkams atsirastų nauja pareiga
Pagal pateiktą projektą žmogus, kuris už atlygį arba neatlygintinai suteikia savo patalpas kitam asmeniui laikinai naudotis, turėtų imtis pagrįstų ir proporcingų triukšmo prevencijos priemonių.
Tai galėtų būti, pavyzdžiui, aiškios naudojimosi būstu taisyklės, nuomininkų informavimas apie triukšmo reikalavimus ar įspėjimas, jeigu jau buvo nustatyti pažeidimai.
Svarbu, kad projekte nėra siūloma automatiškai bausti buto savininką už kiekvieną nuomininko sukeltą triukšmą.
Priešingai – aiškiai numatoma, kad kito asmens padarytas triukšmo pažeidimas savaime nebūtų laikomas savininko pareigos pažeidimu. Vertinant situaciją būtų atsižvelgiama ir į tai, kiek pats savininkas objektyviai gali kontroliuoti būsto naudojimo sąlygas.
Įspėjimas atsirastų ne po vieno vakarėlio
Projektas numato konkretesnį mechanizmą pasikartojantiems atvejams.
Jeigu per 12 mėnesių dėl naudojimosi tuo pačiu būstu būtų nustatyti mažiausiai du triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimai, institucija, nustačiusi antrąjį pažeidimą, apie tai turėtų informuoti nuomotoją.
Tuomet savininkas per 30 kalendorinių dienų turėtų įvertinti, ar jo taikomos prevencinės priemonės yra pakankamos.
Jeigu paaiškėtų, kad jos neveiksmingos, reikėtų imtis papildomų priemonių.
Taigi vienas garsesnis vakarėlis automatiškai nesukurtų naujos atsakomybės būsto savininkui.
Pagrindinis siūlomos sistemos akcentas – pasikartojanti problema.
Ką konkrečiai turėtų daryti savininkas?
Projekte nėra nustatytas vienas privalomas veiksmas visiems atvejams.
Priemonės turėtų priklausyti nuo konkrečios situacijos, būsto naudojimo pobūdžio, triukšmo rizikos ir kitų aplinkybių.
Tai galėtų reikšti, kad savininkas turėtų:
- aiškiai nustatyti naudojimosi būstu taisykles;
- informuoti nuomininkus apie triukšmo reikalavimus;
- įspėti dėl ankstesnių pažeidimų;
- pasikartojus problemai imtis papildomų organizacinių ar techninių priemonių.
Svarbiausia – priemonės turėtų būti pagrįstos ir proporcingos konkrečiai situacijai.
Ar savininkas turės atsakyti už nuomininką?
Būtent šis klausimas gali tapti vienu jautriausių svarstant pataisas.
Projekto iniciatorė pabrėžia, kad tikslas nėra perkelti nuomininko atsakomybę būsto savininkui. Siūloma sistema būtų orientuota į prevenciją.
Kitaip tariant, savininko pareiga būtų ne „prižiūrėti kiekvieną nuomininko žingsnį“, o imtis pagrįstų veiksmų, jeigu jo suteiktame būste nuolat kartojasi triukšmo problemos.
Seimas taip pat akcentuoja, kad siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp gyventojų teisės ramiai gyventi ir turto savininko teisės nepatirti neproporcingos naštos dėl kitų žmonių veiksmų.
Dabar sprendžiama – ar taisyklės taps realybe
Šiuo metu pataisos dar nėra įsigaliojusios.
Projektui, kuriuo siūloma papildyti Triukšmo valdymo įstatymą nauju 14¹ straipsniu, po pateikimo Seime pritarta: už balsavo 48 parlamentarai, vienas buvo prieš, 15 susilaikė.
Toliau projektą svarstys Sveikatos reikalų komitetas, o Seimo posėdyje jį numatoma svarstyti lapkričio 5 dieną. Jeigu pataisos būtų priimtos, numatyta jų įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 1 d.
Todėl kol kas butų savininkams nereikia skubėti keisti nuomos sutarčių vien dėl šio projekto.
Tačiau jeigu pataisos bus priimtos, nuomojamo būsto savininkams teks daugiau dėmesio skirti ne tik tam, kam jie išnuomoja būstą, bet ir kokios taisyklės galioja jame gyvenantiems žmonėms.
O kaimynams, kuriems tenka kęsti nuolatinius vakarėlius, triukšmą ar kitus pasikartojančius pažeidimus, siūlomi pakeitimai galėtų reikšti dar vieną prevencijos priemonę.
