Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė savo prognozę, kada gali baigtis tebesitęsiantis konfliktas su Iranu. Jo teigimu, karo pabaigos reikėtų tikėtis iškart po lapkritį vyksiančių JAV Kongreso rinkimų.
Tačiau Baltųjų rūmų vadovo pareiškimas nėra pranešimas apie pasiektą taikos susitarimą. Tai – jo paties prognozė, pagrįsta įsitikinimu, kad Iranas ilgainiui nebeatlaikys JAV ekonominio ir karinio spaudimo.
Trumpas įvardijo konkretų atskaitos tašką
Trečiadienį, rugsėjo 9-ąją, D. Trumpas žurnalistams pareiškė manantis, kad konfliktas su Iranu baigsis „iškart po“ JAV vidurio kadencijos rinkimų.
Šiemet jie vyks lapkričio 3 dieną.
Pasak prezidento, Iranas esą tikisi karo situaciją panaudoti JAV rinkimų kampanijoje, tačiau, jo vertinimu, Teheranas nebegalės ilgai atsilaikyti prieš Vašingtono taikomą ekonominį spaudimą.
Tai reiškia, kad Trumpas dabar viešai sieja galimą konflikto pabaigą su konkrečiu politiniu momentu Jungtinėse Valstijose.
Karas jau tęsiasi septintą mėnesį
Optimistinė prezidento prognozė nuskambėjo tuo metu, kai konfliktas nė kiek neatrodo išspręstas.
JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną prasidėjo vasario pabaigoje, o konfliktas jau įžengė į septintą mėnesį.
Pastarosiomis dienomis situacija regione netgi paaštrėjo. Iranas pareiškė surengęs išpuolius prieš laivus netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio. Tuo metu JAV anksčiau buvo smogusios Irano naftos tankeriams.
Hormūzo sąsiauris yra viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, todėl bet kokia ilgalaikė krizė šiame regione iškart atsiliepia naftos rinkoms.
Naftos kainos jau pajuto konflikto poveikį
Naujausias konflikto eskalavimas smogė ne tik kariuomenėms, bet ir pasaulio energetikos rinkoms.
„Brent“ rūšies naftos kaina perkopė 100 JAV dolerių už barelį – tokio lygio rinka nebuvo pasiekusi nuo liepos. JAV taip pat stipriai išaugo degalų kainos.
Todėl konflikto trukmė tapo ne vien kariniu ar geopolitiniu klausimu.
Kuo ilgiau išlieka įtampa, tuo didesnį spaudimą jaučia vartotojai, energetikos rinkos ir transporto sektorius.
Trumpas neatmeta derybų, tačiau jų nesiekia
Paklaustas apie diplomatinį kelią, D. Trumpas pripažino, kad derybos teoriškai yra įmanomos.
Tačiau kartu jis aiškiai nurodė, kad šiuo metu tai nėra tas kelias, kurio jo administracija aktyviai siekia.
Prezidento teigimu, pagrindinis spaudimo įrankis šiuo metu išlieka ekonominis spaudimas Iranui.
Taigi Vašingtono pozicija išlieka dviprasmiška: viena vertus, neatmetama galimybė derėtis, kita vertus, viešai nerodoma, kad būtų vykdomos intensyvios taikos derybos.
Trumpo patarėjai mato ir gerokai ilgesnio konflikto riziką
Įdomu tai, kad prezidento optimizmas ne visiškai sutampa su kai kurių jo administracijos pareigūnų vertinimais.
„The Wall Street Journal“ skelbė, kad aukšto rango Trumpo patarėjai privačiai yra aptarę scenarijų, pagal kurį konfliktas galėtų užsitęsti net iki jo prezidento kadencijos pabaigos 2029 metais.
Tarp tokią riziką aptarusių pareigūnų minimi viceprezidentas J. D. Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio.
Tai reiškia, kad viešai prezidento nurodytas lapkričio terminas nėra visuotinai laikomas realistišku karo pabaigos scenarijumi.
Konfliktas tampa ir Trumpo politine problema
Dar vienas svarbus aspektas – JAV prezidentui artėja Kongreso rinkimai.
Rinkimai vyks lapkričio 3-iąją, o Trumpo Respublikonų partijai teks kovoti dėl pozicijų Kongrese.
Tuo metu visuomenėje auga nepasitenkinimas dėl užsitęsusio konflikto ir brangstančios energijos. Reuters skelbia, kad Trumpo populiarumas neseniai pasiekė vieną žemiausių lygių, o karo ir pragyvenimo išlaidų klausimai tampa vis jautresni rinkėjams.
Todėl prezidento pareiškimas apie karo pabaigą iškart po rinkimų neišvengiamai turi ir politinį kontekstą.
Ar lapkričio 3-ioji iš tiesų taps karo lūžio tašku?
Kol kas į šį klausimą atsakyti neįmanoma.
Trumpas mano, kad Iranas nebegalės ilgai atlaikyti spaudimo ir konfliktas netrukus po rinkimų baigsis. Tačiau nepriklausomi vertinimai rodo gerokai daugiau neapibrėžtumo.
Iranas iki šiol demonstruoja galintis tęsti pasipriešinimą, o konfliktas jau sukėlė rimtų pasekmių energetikos rinkoms ir visam regiono saugumui.
Todėl lapkričio 3-ioji šiuo metu yra ne karo pabaigos data, o Trumpo įvardytas terminas.
Jeigu jo prognozė pasitvirtintų, po JAV Kongreso rinkimų Artimuosiuose Rytuose galėtų prasidėti naujas etapas.
Tačiau jeigu Iranas ir toliau atsilaikys, prezidento pažadas gali tapti dar vienu priminimu, kad šio konflikto eigą prognozuoti gerokai sunkiau, nei norėtų Baltieji rūmai.
