Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje pristatytas ambicingas šeimos politikos paketas, kuriam įgyvendinti numatoma skirti beveik 770 mln. eurų. Priemonės skirtos šeimoms ir demografinei situacijai gerinti, tačiau ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ragina žvelgti ne tik į tai, kiek pinigų žmonės gaus, bet ir į tai, kiek ilgai valstybė pajėgs tokią politiką finansuoti.
Jos teigimu, šeimos politikos sprendimai turėtų būti ilgalaikiai, o ne priklausyti nuo vieno politinio ciklo.
Beveik 770 mln. eurų – milžiniška suma
Naujasis devynių priemonių šeimos politikos paketas vertinamas kaip reikšminga valstybės investicija į šeimas ir demografijos problemų sprendimą.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad beveik 770 mln. eurų sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos BVP.
Todėl, jos vertinimu, svarbiausias klausimas turėtų būti ne vien tai, ar valstybė gali tokią sumą skirti, bet ir kokį konkretų rezultatą už šiuos pinigus gausime.
Ekonomistė pabrėžė, kad jeigu tikslas yra ilgalaikis gimstamumo didėjimas, priemonės turėtų būti tvarios ir tęstis ilgiau nei vieną politinį ciklą.
Ekonomistė priminė skaudžią 2009-ųjų pamoką
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į ankstesnę Lietuvos patirtį.
Pasak jos, prieš 2009 metų ekonominę krizę dosnesnės motinystės išmokos prisidėjo prie geresnių demografinių rodiklių. Tačiau krizės metu valstybei teko mažinti išmokas ir išlaidas.
Ekonomistės vertinimu, dėl staiga pasikeitusių sąlygų dalis žmonių prarado saugumo jausmą, o vėliau Lietuvoje buvo stebimi reikšmingi emigracijos srautai.
Todėl dabar, jos teigimu, svarbu nekartoti situacijos, kai valstybė įsipareigoja mokėti daugiau, tačiau ekonomikai susidūrus su krize tokios politikos tęsti nebegali.
„Nemokamų pietų nebūna“
Vienas daugiausia diskusijų keliančių klausimų – nemokamas mokinių maitinimas.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad dalis naujojo paketo lėšų būtų skiriama būtent šiai priemonei, įskaitant vyresnių klasių moksleivius.
Tačiau ji abejojo, ar tokia priemonė tiesiogiai susijusi su pagrindiniu paketo tikslu – gimstamumo skatinimu.
„Nemokamų pietų nebūna“, – sakė I. Genytė-Pikčienė, pabrėždama, kad už valstybės finansuojamas paslaugas galiausiai sumoka mokesčių mokėtojai.
Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį į tėvų nusiskundimus dėl maisto švaistymo mokyklose. Jos teigimu, prieš plečiant tokią sistemą reikėtų įvertinti, ar ji visur veikia efektyviai.
Ar išmokos turėtų priklausyti nuo šeimos pajamų?
Dar vienas klausimas – ar šeimos politikos priemonės turėtų būti vienodos visiems, nepriklausomai nuo pajamų.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad vieno atsakymo čia nėra. Kiekvieną priemonę, jos manymu, reikėtų vertinti atskirai.
Kai kurioms paslaugoms universalumas gali būti pagrįstas, tačiau kitais atvejais valstybės lėšos galėtų būti nukreipiamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Svarbiausia, jos teigimu, iš anksto įvertinti, kokį rezultatą konkreti priemonė turėtų sukurti ir kiek ji kainuos ilgalaikėje perspektyvoje.
Problema ne vien pinigai
Ekonomistė pabrėžė, kad gimstamumo klausimo negalima spręsti vien papildomomis išmokomis.
Jos teigimu, jaunos šeimos susiduria su daugybe kasdienių problemų – nuo darbo ir šeimos derinimo iki vietų darželiuose, švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų.
Pavyzdžiui, motinystės atostogoms pasibaigus šeimai gali kilti problema, kur gauti vaikui vietą ugdymo įstaigoje. Tokie praktiniai klausimai, anot ekonomistės, gali turėti didelę įtaką šeimos sprendimams susilaukti vaikų.
Todėl, jos vertinimu, reikėtų ne tik kurti naujas išmokas, bet ir gerinti jau egzistuojančias viešąsias paslaugas.
Vis dėlto dalį priemonių ekonomistė vertina palankiai
I. Genytė-Pikčienė nesakė, kad visas paketas yra netinkamas.
Jos teigimu, priemonės, padedančios suderinti darbą ir šeimą, gali būti svarbios. Ypač tada, kai siekiama padėti žmonėms apsispręsti dėl pirmojo vaiko.
Pasak ekonomistės, dalis šeimų susiduria su kompleksiniais iššūkiais ir dėl to sprendimą susilaukti vaikų atideda.
Todėl šeimos politika, jos vertinimu, turėtų būti orientuota ne į vieną išmoką ar vieną sprendimą, o į visą jaunos šeimos gyvenimo ciklą.
Už viską galiausiai moka mokesčių mokėtojai
Beveik 770 mln. eurų šeimos politikos paketui – reikšminga valstybės biudžeto suma. Todėl pagrindinis klausimas lieka ne tik tai, kiek šeimos gaus, bet ir ar šios priemonės bus finansiškai išlaikomos ilgus metus.
Ekonomistė ragina vengti trumpalaikių sprendimų ir daugiau dėmesio skirti tokioms priemonėms, kurios galėtų duoti ilgalaikį rezultatą.
Galutinis paketo poveikis demografijai priklausys ne vien nuo išmokų dydžio. Ne mažiau svarbu bus tai, ar šeimos jausis finansiškai saugios, ar galės suderinti darbą su vaikų auginimu ir ar valstybės teikiamos paslaugos realiai palengvins kasdienį gyvenimą.
