Kamilė Lukauskytė
121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse sostinėje. Tai yra daugiau kaip 15 darbo dienų arba kiek daugiau kaip 5 paros per metus. O pagal paviešintą statistiką esą lenkiame net ir Varšuvą ar Miuncheną.
Ar gatvių siaurinimas iš tiesų padeda miestui, kodėl prasidėjus mokslo metams eismas stoja dar prieš septintą ryto ir ar metro galėtų išspręsti Vilniaus spūsčių problemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova ir bendrovės „MC Mobility Consultants“ atstovas Dovydas Skrodenis.
Vertinant galbūt tą dabartinę spūsčių situaciją sostinėje, jūsų vertinimu, tai infrastruktūros neišvystimo kalusimas ar ir pačių vairuotojų problema, kad dalis jų negeba laikytis Kelių eismo taisyklių, važiuoti tinkamu greičiu?
O. Židovlenkova. Aš manau, kad tai yra visuma, bet pradėkime nuo to, kad taip, tai yra infrastruktūra, nes dabar atkreipkime dėmesį, kad praktiškai kiekviena gatvė yra išrausta ir kažkodėl užkonservuota, kelių darbai nevyksta. Gatvės yra masiškai siaurinamos, kas irgi daro įtaką greičiams, kad jie ne didėja, o mažėja.
Na, ir tada, taip, aišku, vairuotojai pradeda jau pykti, ir tas pyktis jau liejasi ne tik galbūt ant, kaip mes liaudiškai mėgstame sakyti, valdžios ar dar kažko, bet ir tarpusavyje. Ir tada jau kažkur ta pagarba nueina į antrą planą.
Tai natūralu, kad jau tada mes ir neužleidžiame, nepraleidžiame ir galbūt norime kažkur gal ir pažeisti Kelių eismo taisykles, nes mūsų kantrybė jau senka, o dar net neprasidėjo rugsėjis.
Kaip paaiškinti paviešintą statistiką, kad sostinėje spūstyse gyventojai praleidžia ilgiau nei, pavyzdžiui, Varšuvoje ar Miunchene? tendenciją? Ar matote galbūt ir kitų problemų?
D. Skrodenis. Aš gal iš šito teiginio ir šito nuogąstavimo, kad mes Vilniuje praleidžiame labai daug valandų, norėčiau įžvelgti ir teigiamą dalyką. Aišku, pajuokaujant. Visą tą laiką galima skirti knygų klausymui ar kažkokios kitos informacijos klausymui. Bet, aišku, čia taip juokais tik.
Neįžvelgčiau ir nepasakyčiau vien tik, kad tai yra infrastruktūros problema. Aš į tai pažiūrėčiau kaip į kompleksinę problemą visų pirma.
Nes jeigu mes lyginame ir, ką mėgstame daryti, lyginti su Berlynu, mėgstame lyginti su Amsterdamu, Varšuva ir taip toliau, kitais didmiesčiais, aš ir pasižiūrėjau, kokie vidutiniai greičiai vyrauja kituose miestuose. Tai vidutinis greitis Vilniuje nuo Varšuvos ir Berlyno iš esmės beveik nesiskiria. Jis yra toks pat.
Bet reikia nepamiršti, kad kiti miestai turi, galbūt našesnius viešojo transporto sprendimus – ar tai būtų tramvajus, ar tas pats metro ir taip toliau.
Apie ką mes čia dažnai mėgstame pašnekėti ir ši diskusija vyrauja ne vienerius metus ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tai aš gal taip nenorėčiau visko nuleisti iki to, kad tai yra tik infrastruktūros problema, ką ir pašnekovė sakė. Taip, sutinku, kad tai yra dalis to, kad gatvės yra išraustos, užkonservuotos.
Iš kitos pusės, be kelio darbų mes nepagerinsime infrastruktūros, vienaip ar kitaip nepraplatinsime tų gatvių ar kažkokio kito radikalaus pakeitimo nepadarysime, tai reikia, matyt, su tuo susitaikyti.
Kita vertus, kritinėse arterijose Vilniaus mieste, aš sakyčiau, kad darbai turėtų arba galbūt galėtų, teoriškai taip galvojant, būti atliekami šiek tiek greičiau ir, ką paantrinsiu, tai neužkonservuoti ilgą laiką. Nes tai iš esmės iškreipia realias važiavimo sąlygas ir dėl to mes turime tas spūstis, kurių galbūt galėtų ir nebūti.
Tai aš taip žvelgčiau gal į tokią kompleksinę problemą, pradedant nuo infrastruktūros, per viešąjį transportą, per apskritai socialinę prizmę, darželių, mokyklų pasiekiamumą ir visus kitus šituos dalykus. Sakyčiau, kad turėtų būti atsižvelgta ne vien tik į asfaltavimą ar šviesoforų pakeitimus, bet tai turėtų būti bendrai imama kaip infrastruktūra, kaip sistema.
Ir apskritai Vilniaus miestas, jeigu mes kalbame tik apie Vilniaus miestą, galbūt reikėtų nesusikoncentruoti tik į tam tikras linijas, bet susikoncentruoti apskritai į visą sistemą – kaip miestas, kaip aplinkkeliai turėtų funkcionuoti. Nes kartais mes šiek tiek, man atrodo, sudubliuojame gatves ir jos nebeturi arba nebeatspindi savo funkcinės paskirties.
