Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusija dėl milijardų eurų, skiriamų šalies gynybai. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad valstybė turėtų mažinti planuojamas išlaidas krašto apsaugai. Politiko teigimu, dalis pinigų nespėjama panaudoti, o stringantys pirkimai kelia klausimų dėl finansavimo efektyvumo. Tačiau Vyriausybė laikosi kitokios pozicijos – gynybai numatytas finansavimas turi išlikti vienu svarbiausių prioritetų.
Žemaitaitis išsakė griežtą kritiką
Spalio 8 dieną naujienų agentūrai BNS kalbėjęs Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Lietuva turėtų iš naujo įvertinti krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį.
Pasak jo, didesnis biudžetas savaime negarantuoja geresnio pasirengimo gynybai.
Politikas tvirtino, kad dalis 2026 metais numatytų lėšų dar nepanaudota, o karinės technikos ir kitų priemonių įsigijimas užtrunka.
Jo nuomone, skubėjimas didinti finansavimą gali lemti neefektyvius sprendimus.
Žemaitaitis siūlo pirmiausia užbaigti pradėtus projektus ir tik tada spręsti dėl papildomų milijardų.
Vis dėlto jo teiginys, kad pinigai yra švaistomi, yra politinis vertinimas, o ne įrodymas, kad visos gynybos išlaidos naudojamos netinkamai. tikrojilietuva.net
Kiek milijardų numatyta Lietuvos gynybai?
Pagal pristatytus 2027 metų biudžeto planus krašto apsaugai numatoma apie 4,8 mlrd. eurų.
Tai sudarytų maždaug 5 procentus šalies bendrojo vidaus produkto.
2026 metais gynybos finansavimo dalis siekia apie 5,38 procento BVP.
Taigi nors kitais metais planuojama santykinai mažesnė BVP dalis, absoliuti finansavimo suma turėtų išlikti panaši ar net šiek tiek padidėti.
Būtent dėl šių skaičių kilo politinis ginčas.
Žemaitaitis mano, kad Lietuvai nebūtina bet kokia kaina išlaikyti tokio aukšto finansavimo lygio.
Tuo metu didesnių išlaidų gynybai šalininkai pabrėžia Rusijos keliamą saugumo grėsmę, NATO įsipareigojimus ir būtinybę stiprinti šalies karinius pajėgumus.
Politikas siūlo pinigus nukreipti kitur
Žemaitaitis siūlo dalį planuojamų lėšų skirti kitoms valstybės sritims.
Tarp jo įvardijamų prioritetų – švietimas, ekonomikos skatinimas ir infrastruktūros gerinimas.
Politiko teigimu, tokios investicijos galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo ir padėti Lietuvai ateityje lengviau vykdyti skolinius įsipareigojimus.
Ypač jis atkreipė dėmesį į 2028–2029 metus, kai, jo vertinimu, valstybės finansams gali tekti papildomas spaudimas.
Tačiau šis pasiūlymas kelia ir kitą klausimą: ar mažesnis gynybos finansavimas nepakenktų jau suplanuotiems kariniams įsigijimams ir Lietuvos pasirengimui galimoms grėsmėms?
Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl dėl Žemaitaičio siūlymo politinės pozicijos išsiskiria.
Gynybos pirkimuose – problemos, kurias pripažino ir ministerija
Diskusijoje dėl pinigų panaudojimo svarbus ir dar vienas faktas.
Krašto apsaugos ministerija yra pripažinusi, kad gynybos įsigijimų sistemoje buvo trūkumų.
Vertinant 2021–2025 metų laikotarpį, išryškėjo problemos dėl terminų, atsakomybių pasidalijimo ir projektų stebėsenos.
Taip pat buvo nurodyta, kad neįvykusių pirkimų dalis buvo išaugusi iki 59 procentų.
Tai reiškia, kad pirkimų sistemos veiksmingumo klausimas nėra vien politinės retorikos dalis.
Tačiau neįvykęs pirkimas savaime nereiškia, kad pinigai buvo iššvaistyti ar pasisavinti.
Ministerija nurodo pradėjusi stiprinti priežiūrą, nustatyti aiškesnius veiklos rodiklius ir diegti skaitmenines projektų stebėsenos priemones.
Vyriausybė laikosi priešingos pozicijos
Premjeras Mindaugas Sinkevičius 5 procentų BVP finansavimą gynybai įvardijo kaip vieną svarbiausių 2027 metų biudžeto prioritetų.
Tokia Vyriausybės pozicija nesutampa su Žemaitaičio siūlymu mažinti išlaidas.
Valdžios atstovai didelį gynybos finansavimą grindžia poreikiu užtikrinti Lietuvos saugumą ir vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus.
Svarbu ir tai, kad dalis karinių projektų įgyvendinama ne per vienus metus.
Dėl to iš anksto sumokėti avansai ar vėlesni technikos pristatymai nebūtinai reiškia netinkamą lėšų panaudojimą.
Vis dėlto tai nepanaikina būtinybės užtikrinti skaidrumą ir aiškiai informuoti visuomenę apie įsigijimų eigą.
Kodėl šis ginčas svarbus kiekvienam gyventojui?
Valstybės biudžetas nėra neribotas.
Didinant finansavimą vienai sričiai, tenka spręsti, kiek lėšų liks kitoms – sveikatos apsaugai, švietimui, keliams ar socialinėms paslaugoms.
Tačiau gynybos finansavimo mažinimas taip pat turėtų pasekmių.
Lietuva privalo planuoti karinės infrastruktūros plėtrą, kariuomenės aprūpinimą ir sąjungininkų pajėgų priėmimą.
Todėl ginčas vyksta ne vien dėl procentų ar milijardų.
Jis apima du susijusius klausimus: kiek Lietuva turėtų skirti gynybai ir kaip užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas veiksmingai.
Sprendimas dar nepriimtas
Žemaitaičio pareiškimai nereiškia, kad gynybos biudžetas jau sumažintas.
Tai politinis siūlymas, dėl kurio galutinai turėtų būti sprendžiama svarstant valstybės biudžetą.
Vyriausybė kol kas laikosi savo finansavimo plano, o gynybos įsigijimų sistemoje numatyti priežiūros pokyčiai.
Taigi pagrindinis ginčas – ne tik dėl to, ar Lietuvai reikia daugiau pinigų gynybai, bet ir dėl to, ar valstybė sugeba juos panaudoti pakankamai greitai, skaidriai ir efektyviai.
Būtent atsakymai į šiuos klausimus lems, kaip bus vertinami tiek Žemaitaičio siūlymai, tiek Vyriausybės pasirinkta kryptis.
