Bijūnai jau ne vienerius metus išlieka vienomis mėgstamiausių gėlių lietuvių soduose. Jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, ilgaamžiškumo ir gana nesudėtingos priežiūros. Vis dėlto ne vienas sodininkas susiduria su problema, kai vešlus augalas auga metų metus, tačiau taip ir nesukrauna žiedų.
Daugiau nei dešimtmetį savo ūkyje bijūnus auginanti Renata Jančoraitė sako, kad dažniausiai dėl to kalta ne netinkama priežiūra ar trąšų trūkumas, o klaidos, padarytos dar sodinant augalą.
Didžiausia klaida – netinkamai parinkta vieta
Pasak specialistės, bijūnas yra vienas ilgaamžiškiausių dekoratyvinių augalų – tinkamoje vietoje jis gali augti ir žydėti net 50 metų.
„Pagrindinė klaida yra pasodinimas ne vietoje. Bijūnas gali augti ir 50 metų vienoje vietoje, žydėti ir gyventi praktiškai be jokios ypatingos priežiūros, tačiau jis turi būti pasodintas tinkamoje vietoje“, – aiškina R. Jančoraitė.
Anot jos, bijūnams būtina bent aštuonias valandas per dieną gauti tiesioginės saulės šviesos. Taip pat svarbu, kad augimo vieta nebūtų pernelyg drėgna. Dar viena dažna problema – per giliai pasodintas augalas.
„Jeigu bijūnas bus pasodintas per giliai, jis augs didelis ir vešlus, tačiau žiedų galbūt ir visiškai nebus. Jei augs pavėsyje, žiedai bus smulkesni, blankesni ir ne tokie gražūs“, – sako pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad tinkamai pasodintas bijūnas tampa itin atsparus ir nereikalauja daug priežiūros.
Persodinti vertėtų tik rudenį
Nors daugeliui sodininkų pavasaris asocijuojasi su sodinimo darbais, bijūnams tai nėra tinkamiausias metas.
R. Jančoraitė aiškina, kad po žydėjimo augalas pradeda formuoti kitų metų pumpurus ir augina šaknis. Vasaros pabaigoje bei rudenį jis pereina į vadinamąją ramybės būseną, todėl būtent tada persodinimas augalui sukelia mažiausiai streso.
„Rudenį yra idealus laikas bijūną persodinti ar dalinti. Tuo metu jis būna savo ramybės periode“, – teigia ji.
Pasak specialistės, pavasarį bijūnai jau būna pradėję auginti smulkias siurbiamąsias šakneles, kurios aprūpina augalą drėgme ir maisto medžiagomis. Jas pažeidus persodinimo metu, augalas kurį laiką skursta.
„Esu dariusi įvairius eksperimentus. Pavasarį ir rudenį pasodintus bijūnus po metų iškasiau ir jų šaknų sistemos atrodė praktiškai vienodai. Tas papildomas sezonas pavasarį sodintam augalui realiai nieko nedavė“, – pasakoja ji.
Vis dėlto, jei bijūną labai norisi sodinti ne rudenį, specialistė rekomenduoja rinktis vazonuose augintus augalus.
Kokios trąšos tinka geriausiai?
Pasak sodininkės, bijūnai nemėgsta perteklinės drėgmės, nes dėl jos dažniau vystosi grybinės ligos – vienas pagrindinių šių augalų priešų.
Dėl šios priežasties R. Jančoraitė rekomenduoja rinktis natūralias priemones. „Pats geriausias ir natūraliausias dalykas yra pelenai“, – sako ji.
Pelenus rekomenduojama berti aplink augalą, tačiau ne tiesiai ant stiebų ar pumpurų.
Taip pat galima naudoti perpuvusį mėšlą arba granuliuotas mėšlo trąšas. Taip pat tinka ir bulvėms skirtos trąšos. Svarbu nepadauginti azoto, nes jo perteklius taip pat skatina grybines ligas.
Skruzdėlių bijoti nereikėtų
Viena dažniausių temų, keliančių nerimą sodininkams, – ant bijūnų pumpurų dažnai ropinėjančios skruzdėlės. Tačiau specialistė ramina, kad jos pačiam augalui ne tik nekenkia, bet ir yra visiškai natūralus reiškinys.
Pasak jos, prieš žydėjimą bijūnai išskiria saldžią lipnią medžiagą, kuri ir traukia skruzdėles.
„Žmonės dažnai išsigąsta, kad ant pumpurų labai daug skruzdėlių. Tačiau jų bijoti visiškai nereikia, nes jos niekaip nekenkia bijūnams“, – aiškina pašnekovė.
Vis dėlto ji pataria atkreipti dėmesį, ar po augalu neįsikūrė visas skruzdėlynas. Tokiu atveju problema jau gali atsirasti, nes skruzdėlės ima ardyti šaknis.
Kada galima tikėtis žiedų?
Bijūnų žydėjimo pradžia kasmet priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai žiedai pradeda skleistis gegužės pabaigoje, tačiau šilti ar šalti pavasariai sezono pradžią gali paslinkti daugiau nei dviem savaitėmis į bet kurią pusę.
Vienas augalas paprastai žydi nuo savaitės iki dviejų, tačiau pasirinkus skirtingo ankstyvumo veisles žydėjimu galima džiaugtis gerokai ilgiau.
„Renkantis nuo ankstyviausių iki vėlyviausių veislių, bijūnų sezoną galima ištempti net iki dviejų su puse mėnesio“, – sako R. Jančoraitė.
Anot jos, būtent tinkamai parinkta vieta, sodinimo laikas, teisingas gylis ir saikinga priežiūra yra svarbiausi veiksniai, lemiantys, ar bijūnai kasmet džiugins gausiais ir įspūdingais žiedais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
