Vieniems tai eilinė savaitės diena, kitiems – priežastis vengti kelionių, svarbių sprendimų ar net išeiti iš namų. Penktadienis, 13-toji, jau daugelį metų išlieka viena paslaptingiausių kalendoriaus datų, apipinta prietarais, legendomis ir populiariosios kultūros vaizdiniais.
Apie šią mistinę „nesėkmingą“ dieną legendos sklando ne tik senovės mitologijoje, istorijoje, bet taip pat ir popkultūroje, siaubo filmuose. Visi kontekstai sako, jog penktadienis, 13-toji, yra nesėkmių diena, dar vadinama velnio, siaubo, ar juoduoju penktadieniu. Tačiau kodėl jos taip prisibijoma?
Kada pradėta bijoti?
Šios dienos baisumą lemia visa įvairovė priežasčių: religiniai įsitikinimai, prietarai, istoriniai įvykiai, sietini tiek su penktadieniais, tiek su skaičiumi 13. Šią baimės ir nepasitikėjimo ugnį taip pat kursto įvairūs siaubo filmai, kuriuose lemtingi įvykiai nutinka būtent tokią dieną.
Penktadienio, 13-tosios baimės ištakos nėra tiksliai žinomos. Manoma, jog susidomėjimas penktadienio ir skaičiaus 13 susidūrimu įvyko maždaug XIX a. pabaigoje. Iki tol jokiuose šaltiniuose ši kombinacija nėra minima. Baimė sklinda iš įvairiausių skirtingų kontekstų, tačiau tikroji to priežastis nėra iki galo aiški.
Keletas šiurpių istorijų
Mums, ko gero, artimiausia kilmės istorija yra sietina su krikščionybe. Kaip rašoma Biblijoje, Paskutinėje vakarienėje dalyvavo Jėzus su 12 mokinių. 13-tuoju asmeniu tapo Judas, išdavęs savo mokytoją. Kitą rytą, Didįjį penktadienį, Jėzus Kristus buvo įduotas ir nukryžiuotas.
Kita su mitologija susijusi istorija mus nukelia į Skandinaviją. Legenda byloja, jog 12 skandinavų dievų susėdo drauge vakarieniauti, tačiau vienas – Lokis – nebuvo pakviestas. Visgi nekviestasis vakarienėje pasirodė, tad kilo arši kova, nusinešusi vieno iš mylimiausių dievų – Balduro – gyvybę.
Praeito amžiaus pagrindinė teorija teigia, kad šis prietaras kilo dėl 1307 m. spalio 13 d. (penktadienį) įvykusios tragedijos. Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo įsakymu buvo suimti tūkstančiai Tamplierių, labai svarbaus ordino karių. Karalius kaltino juos šventvagystėmis ir kitais nusikaltimais, dėl kurių suimtieji buvo kankinami, verčiami prisiimti kaltę ir galiausiai įvykdytos mirties bausmės. Kuomet šio ordino riteriai buvo deginami ant laužų, jų vadas Žakas de Molė sušuko: „Dievas žino, kas klysta ir kas nusidėjo. Netrukus nelaimė ištiks tuos, kurie pasmerkė mus mirčiai“. Šis prakeiksmas ir neteisinga mirtis, pasak legendų, visiems laikams užtraukė prakeiksmą penktadieniui, 13-ajai.
Ko šią dieną vengiama?
Nepriklausomai nuo to, kaip ši baimė atsirado, prietarai iki šiol gajūs. Penktadienį, 13-ąją, kai kurie žmonės atsisako kirpti plaukus ar nagus, eiti į restoranus, pirkti namus, pradėti darbą, sudaryti sandorius, tuoktis ar dalyvauti bet kokiuose renginiuose. Kiti taip išsigąsta, kad bijo net išlipti iš lovos ar išeiti iš namų (tarp jų ir Winstonas Churchillis, laikęs keliones šią dieną nelaimingomis).
Daugelyje šalių dangoraižiuose ir viešbučiuose nėra skaičiumi 13 pažymėtų aukštų ar kambarių. Skaičiuojama, kad daugiau nei 60 milijonų žmonių visame pasaulyje iki šiol vienaip ar kitaip prisibijo penktadienio, 13-osios.
Ši baimė oficialiai vadinama frigatriskadekafobija. Frigga – skandinavų deivė, kurios vardu pavadintas penktadienis, o triskaidekafobija reiškia skaičiaus 13 baimę.
Kitas terminas – paraskavedekatriafobija. Šis graikiškos kilmės žodis sudarytas iš trijų dalių: „paraskevi“ reiškia penktadienį, „dekatreia“ – trylika, o „phobia“ – baimę.
Ne viskas taip blogai…
Daugelis žmonių, gimusių penktadienį, 13-ąją, arba tų, kurie yra gimę 13-tą mėnesio dieną ir kartais gimtadienius švenčia penktadienį, teigia esantys atsparūs bet kokiai neigiamai įtakai.
Kai kuriose šalyse ši diena laikoma visiškai įprasta ar net kaip tik laiminga. Kitose – nelaiminga laikoma visai kita data. Italijoje tai penktadienis, 17-oji. Kai kuriose ispaniškai kalbančiose šalyse – antradienis, 13-oji. Beje, 1980 m. amerikiečių siaubo filmo „Friday the 13th“ („Penktadienis, 13-toji“) pavadinimas ispaniškai kalbančiose šalyse buvo pakeistas į „Martes 13“ („Antradienis, 13-oji“).
2026-ieji – nesėkmių metai?
Šiais metais turėsime net tris penktadienius, 13-ąsias: vasario, kovo ir lapkričio mėnesiais. Tokia siaubo penktadienių gausybė yra tikrai reta, pasitaikanti vos du kartus per 14 metų.
Kitais atvejais, metuose yra įprasta turėti vos vieną arba du juoduosius penktadienius.
Sunku pasakyti, ar tokia gausybė šiais metais turės įtakos pasaulio įvykiams, tačiau negalime nesutikti, jog šie metai – tikrai neeiliniai.
Parengta pagal almanac.com
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
