Praėjusią savaitę Rokiškyje įvykusi skaudi nelaimė sukrėtė visuomenę – 27-erių vyras, nukritęs nuo važiuojančio automobilio stogo, patyrė sunkius sužalojimus ir kitą naktį ligoninėje mirė. Šis įvykis kelia svarbius klausimus apie jaunimo rizikingą elgesį ir jo psichologines priežastis.
Nelaimės aplinkybės Rokiškyje
Incidentas įvyko šeštadienį apie 12.25 val. Respublikos ir Aušros gatvių sankryžoje. Automobilį „Mercedes Benz 320“ vairavo 2000 metais gimęs vyras. Stabdant transporto priemonę, nuo jo stogo nukrito keleivis, gimęs 1999 metais. Nukritęs vyras patyrė įvairių kūno sužalojimų ir buvo paguldytas į ligoninę, kur sekmadienio naktį, 0.15 val., mirė.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Jaunimo rizikingo elgesio psichologinės priežastys
Psichologas Edvardas Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad jaunimas dažnai ieško savo vietos pasaulyje ir tai kartais pasireiškia pavojingais veiksmais. Jaunystėje nėra aiškios ribos tarp realios grėsmės ir noro patirti ekstremalias emocijas ar išsiskirti iš kitų.
Šiame raidos etape jauni žmonės bando suprasti savo tapatybę ir socialinę poziciją. Nors kai kurie randa save per tradicinius kelius, pavyzdžiui, profesiją ar santykius, kiti gali rinktis netradicinius būdus, tokius kaip neatsakingas elgesys ar rizikingi veiksmai.
Biologinis amžius ir asmenybės branda
Psichologas pabrėžia, kad biologinis amžius ne visada atitinka emocinę ir asmenybės brandą. Žmogus, sulaukęs 27 ar net 30 metų, gali elgtis impulsyviai ir neatsakingai, jei nėra išsiugdęs gebėjimo prisiimti atsakomybę.
Brandos požymis nėra tik amžius, bet gebėjimas suvokti savo pareigas, galimybes ir elgtis atsakingai. Kartais net vyresni žmonės gali trūkti šio gebėjimo, todėl amžius nėra garantas išminties ar atsakingumo.
Vidinės priežastys ir savivertės trūkumas
Rizikingas elgesys gali būti susijęs su žema saviverte ir nebrandžia asmenybe. Žmonės, kurie jaučiasi neįsitvirtinę, nepatenkinti savimi ar nesuradę savo vietos, dažnai blaškosi ir elgiasi impulsyviai.
Psichologas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje visuomenėje socialinių ryšių silpnėjimas ir vienatvė gali skatinti desperatišką elgesį, įskaitant piktnaudžiavimą sveikata ar neatsakingus veiksmus.
Grupės įtaka ir dėmesio siekis
Draugų kompanija dažnai daro įtaką jaunų žmonių sprendimams. Grupėje gali atsirasti lyderis, kuris siekia būti pastebėtas, o kiti nori pritarti ir išsiskirti. Tai skatina neapgalvotus veiksmus, siekiant sulaukti dėmesio ir pripažinimo.
Žemas savivertės lygis gali skatinti norą būti dėmesio centre, todėl kai kurie jaunuoliai imasi pavojingų ar absurdiškų veiksmų, kad įrodytų savo vertę sau ir kitiems.
Rizikos suvokimas ir galimos papildomos priežastys
Psichologas neatmeta, kad kai kurie jauni žmonės gali suvokti savo veiksmų pavojų, bet vis tiek juos atlieka. Tai gali būti susiję ir su piktnaudžiavimu įvairiomis medžiagomis, kurios mažina gebėjimą racionaliai vertinti situaciją.
Vis dėlto dažniausiai už tokio elgesio slypi gilios vidinės problemos, tokios kaip žemas savivertės jausmas, nepilnavertiškumas ir emocinis nebrandumas.
Apibendrinimas
Rokiškio nelaimė – skaudi pamoka apie jaunimo rizikingo elgesio pasekmes. Psichologų įžvalgos rodo, kad tokie elgesio modeliai dažnai kyla iš vidinių psichologinių iššūkių, socialinių ryšių stokos ir emocinės brandos trūkumo. Šios problemos nėra lengvai sprendžiamos ir reikalauja ne tik individualaus, bet ir visuomeninio dėmesio bei paramos jauniems žmonėms.
