Kamilė Lukauskytė
Gyvenant daugiabutyje ne visada galima pasirinkti, už ką mokėti, o už ką – ne. Bendras namas reiškia ir bendras išlaidas: kai priimamas sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų ar namo aplinkos, finansinė našta tam tikrais atvejais tenka visiems savininkams. Tai ypač skaudžiai gali pajusti žmonės, kurie konkrečia paslauga nesinaudoja arba mano, kad jos jiems visai nereikia.
Vieni automobilį turi, kiti – ne, tačiau mokėti gali visi
Šią problemą gerai iliustruoja daugiabučio gyventojų ginčai dėl automobilių stovėjimo vietų. TV3 aprašytu atveju gyventoja pasakojo apie situaciją, kai jos mažą pensiją gaunanti mama turėjo prisidėti prie išlaidų už automobilių aikštelę, nors pati automobilio neturi.
Tokios situacijos daugiabučiuose nėra retenybė. Vieni gyventojai mano, kad už konkrečią infrastruktūrą turėtų mokėti tik tie, kurie ja naudojasi. Kiti primena, kad kiemas, stovėjimo aikštelė ar kitas bendro naudojimo objektas gali būti susijęs su viso namo infrastruktūra.
Dėl to konfliktas dažnai kyla ne dėl pačios aikštelės, o dėl klausimo, kas už ją turi sumokėti.
Daugiabutyje sprendimai ne visada priimami vienbalsiai
Svarbu suprasti vieną esminį dalyką: buto savininkas daugiabutyje nėra visiškai nepriklausomas nuo kitų namo gyventojų sprendimų.
Bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems patalpų savininkams. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad daugiabučio gyventojai gali pasirinkti skirtingą namo valdymo formą – steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba naudotis administratoriaus paslaugomis.
Tai reiškia, kad sprendimai dėl bendro turto priežiūros, remonto ar kitų darbų yra susiję ne su vieno buto, o su viso namo interesais.
Todėl vien tai, kad gyventojas pats konkrečiu objektu nesinaudoja, savaime ne visada reiškia, kad jis gali atsisakyti prisidėti prie išlaidų.
Dar viena našta – privalomos kaupiamosios lėšos
Pastaruoju metu daugiabučių gyventojams atsirado ir daugiau priežasčių atidžiau tikrinti savo sąskaitas.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkams dėl namo techninės būklės gali būti taikomas didesnis mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Tai aktualu namams, kurių būklė įvertinta kaip vidutinė, patenkinama, bloga arba labai bloga, jeigu nėra parengtas ilgalaikis namo atnaujinimo planas.
Kaupiamosios lėšos skirtos ne vien kosmetiniams darbams. Jos gali būti naudojamos stogo, vamzdynų, balkonų, fasado ir kitų bendrojo naudojimo konstrukcijų atnaujinimui.
Taigi gyventojas gali net neplanuoti jokio remonto savo bute, tačiau už bendro namo būklės gerinimą vis tiek mokėti.
Kiek gali padidėti įmoka?
Pavyzdžiui, kai kurie daugiabučių administravimo paslaugų teikėjai jau skelbia naujus minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus. „Trakų vandenys“ skelbia, kad nuo liepos 1-osios tam tikrais atvejais taikoma 9 centų už kvadratinį metrą mėnesinė įmoka didesniems nei 3000 kv. m namams ir 11,5 cento – mažesniems.
50 kv. m buto savininkui tai atitinkamai reikštų 4,50 arba 5,75 euro per mėnesį.
Tačiau konkreti suma priklauso nuo namo ploto, techninės būklės ir pasirinkto sprendimo, todėl vienos universalios įmokos visiems daugiabučiams nėra.
Ar gyventojas gali tiesiog atsisakyti mokėti?
Čia slypi svarbiausia dalis.
Jeigu išlaidos teisėtai nustatytos bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ar atnaujinti, vien asmeninis nesutikimas nebūtinai panaikina prievolę prisidėti. Būtent todėl daugiabučių gyventojams svarbu ne tik balsuoti susirinkimuose, bet ir domėtis, kas konkrečiai nuspręsta, kokiu pagrindu skaičiuojama įmoka ir kam bus panaudoti pinigai.
Jeigu gyventojui kyla abejonių dėl administratoriaus pateiktos sąskaitos, jis gali prašyti dokumentų, susijusių su atliktais darbais, priimtais sprendimais ir išlaidų apskaičiavimu. Vilniaus savivaldybė taip pat nurodo, kad daugiabučių valdymą reglamentuoja atitinkami teisės aktai, o gyventojai turi ne tik pareigas, bet ir teises.
Daugiabučių gyventojams verta ne tik piktintis
Tokios istorijos rodo vieną paprastą dalyką: gyvenant daugiabutyje sąskaita gali priklausyti ne tik nuo to, kuo naudojasi konkretus žmogus.
Namas yra bendras turtas, todėl jo remontas, priežiūra ir atnaujinimas kainuoja visiems. Kita vertus, gyventojai turi teisę žinoti, kodėl mokama, kas priėmė sprendimą ir kaip apskaičiuota konkreti suma.
Todėl gavus netikėtą papildomą mokestį verta ne skubėti jį ignoruoti, o pirmiausia išsiaiškinti jo kilmę. Kartais keli eurai per mėnesį atrodo nedaug, tačiau visam namui surinkta suma gali siekti tūkstančius eurų – o būtent tada klausimas, kur tie pinigai bus panaudoti, tampa ypač svarbus.
