Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas pripažino, kad nėra daug aiškių klausimų premjerui, bet yra daug neaiškių atsakymų. Ir taip pat neslėpė, kad jei jam būtų pasiūlyta pakeisti Gintautą Palucką premjero poste, jis neatsisakytų, nes tai jam leistų ir gyvenimiška, ir politinė patirtis.
– Žurnalistai labai vertina politikų atvirumą, bet ne visada tą vertina partijos bičiuliai. Ar tiesa, kad jūs gavote šiek tiek pastabų dėl to, jog pasakėte, kad esate pasirengęs pakeisti Gintautą Palucką?
– Man atrodo, kad įvyko tikrai atviras ir nuoširdus mūsų ir valdybos, ir prezidiumo posėdis, ir bičiuliai išsakė savo nuomones. Visokių nuomonių buvo, buvo ir kritikos, ir pasiūlymų. Ir aš manau, kad tai yra labai gerai, nes būtent tokie atviri pokalbiai ir tokios diskusijos leidžia mums priimti pačius teisingiausius sprendimus.
– Koks teisingiausias sprendimas šiuo atveju turėtų būti?
– Atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, viešąją nuomonę, institucijų tyrimų rezultatus. Ir tada padaryti sprendimą, kuris iš tikrųjų leistų įgyvendinti mūsų įsipareigojimus Lietuvos žmonėms, kuriuos mes davėme eidami į rinkimus ir kuriuos jau pradėjome priimdami sprendimus pavasario sesijoje.
– Bet kai jūs sakote sulaukti tyrimų, tai tyrimai yra tik pagal du punktus, o tų punktų vis daugėja, daugiau ir daugiau visko atsiranda. Ar užtenka tų dviejų tyrimų, ar tik jie turi nulemti?
– Aš pirmininkavau Seimo posėdžiui, kai premjeras atsakė į apie dvidešimt klausimų, kuriuos tuo metu uždavė opozicija, surengdama klausymus su premjeru. Po to atsirado dar klausimai, dabar, girdėjau, vėl dvidešimt penki ar kiek nauji klausimai. Tai tų klausimų gali būti turbūt vis daugiau ir daugiau ar nauji atsirasti.
Bet mums svarbu tie pradėti tyrimai, nes dažnai, kai prasidėdavo po klausimų tyrimai, tai vos ne jau kaltas. Tai atskirkite tuos dalykus, kokios yra problemos.
Nes mes matome dvi tokias labai aiškias kryptis. Viena, kad mūsų sprendimai ne visiems patinka, nes sprendimai yra labai rimti dėl mokesčių, dėl pensijų, dėl kelių fondo, dėl paramos jaunimui. Ir kitas dalykas – kai kurios premjero klaidos, tarp kurių dėl bent vienos, man atrodo, premjeras jau viešai atsiprašė žmonių, pripažindamas, kad tai buvo jo klaida padaryta.
Tai to psichologinio spaudimo yra nemažai ir turbūt visiems nelengva darbuotis tokiomis aplinkybėmis. Bet mes darbą tęsime, tai pamatysime.
Prezidiume priėmėme sprendimą iš trijų dalių. Pirma, kad reikia premjero atsakymų. Antra, kad turim sulaukti institucijų atsakymų. Ir kad premjeras turi pasitikrinti Seime pasitikėjimą.
– Aš noriu jūsų perklausti: sakėte, kad premjeras atsakė į visus opozicijos klausimus, bene dvidešimt. Turbūt būsiu praklausius, kada jis atsakė?
– Kai buvo iškviestas į Seimo posėdį.
– Ir opozicijai buvo neleista užduoti nė vieno klausimo?
– Ne, jisai atsakė. Opozicija net nepaprašė pratęsti laiko klausimams, kai jis pirmą kartą atsakinėjo.
– Kaip tik prašė, bet neleido.
– Ne, neprašė opozicija pirmą kartą. Antrą kartą, kai paprašė, pratęsė papildomas 10 minučių, kurias jis toliau atsakinėjo.
Tai aš suprantu, kad yra turbūt nepatenkintų jo atsakymais – galbūt ir objektyviai, galbūt subjektyviai – bet yra tie atsakymai. Tai prezidentas dabar davė dvi savaites, liko dabar jau vienuolika dienų, laikas greitai prabėgs ir turėsime.
– Bet ką jūs dar norite išgirsti? Jau turbūt matėte, kad tie tyrėjų iškelti klausimai jau privertė Gintautą Palucką arba su juo susijusius asmenis, šeimos narius sugrąžinti apie 180 tūkst. į biudžetą. Premjeras, anuomet dar partijos pirmininkas, sakė: aš įkūriau verslą, verslas puikus, aš sumokėjau visą žalos atlyginimą. Tai buvo melas. Tai ką jūs dar norite išgirsti? Ar šitų faktų neužtenka, kad mestų šešėlį Paluckui ir kaip premjerui, ir kaip partijos pirmininkui?
– Būtent dėl šitų visų faktų ir vyksta diskusija ir ieškoma sprendimų, koks tas galutinis sprendimas galėtų būti. Nes jeigu šitų nebūtų faktų ir pozicijų, tai tada mes dirbtume sau ramiai ir nekreiptume dėmesio.
Ir šitie iškelti nauji įvykiai, versijos, atsakymai-neatsakymai ir sukelia kompleksinę, nemalonią, sakyčiau, ir įtampą keliančią aplinką, kur mes turėtume turėti labai tikslius atsakymus, kaip yra.
Dėl to fakto, kurį jūs paminėjote, – paaiškinimo, kad jau sumokėta, o pasirodo, nesumokėta – premjeras yra atsiprašęs. Ar to užtenka? Man atrodo, kad tai geras dalykas. Aš tikrai pozityviai vertinu ir man atrodo, kad žmonės vertina pozityviai, kad žmogus gali suklysti, bet klaidoje pasilikti yra bėda.
– Jūs pabandykite įsivaizduoti bet kokį paprastą žmogų Lietuvoje, kuris būtų trylika metų pamiršęs sumokėti penkis tūkstančius eurų ir sakytų, kad aš juos sumokėjau. Ar užtektų atsiprašymo?
– Jeigu sumokėtų, tada galima ir atsiprašyti.
– Sumokėjo tada, kai jau pradėjo lįsti visi faktai apie jį. Tai irgi ne pati gražiausia situacija.
– Aš manau – ir man atrodo, kad ir premjeras supranta – kad tai buvo per vėlai sumokėta. Ir tą supranta daugelis žmonių ir todėl mes turbūt ir šį vakarą su jumis čia diskutuojam.
– Kaip jūs įsivaizduojate, kiek toks nuolatinis aiškinimasis, kiek tai kenkia Vyriausybės darbui? Jūs buvote ministras ne kartą – tai kaip gali dirbti Vyriausybė, jeigu ir toliau tęsis ta pati istorija?
– Aš manau, kad kiekviena istorija pasibaigia anksčiau ar vėliau. Aš linkėčiau, kad kuo greičiau ši istorija pasibaigtų. Dabar mes turim vienuolikos dienų, nuo šiandien skaičiuojant, terminą, galbūt jo ir užteks.
Be abejo, kad tai apsunkina darbą, nes dalį laiko iš tavęs atima. Bet mes ir valdyboje, ir prezidiume pasikalbėjom ir kolegos pristatė, ką jie padarė pavasario sesijos metu, kokius pateikė pasiūlymus, koks vyksta dabar darbas ruošiantis rudens sesijai, ir mes gana pozityviai vertiname visų ministrų ir Vyriausybės in corpore darbą – kad tas darbas nesustoja, nežiūrint šitos nervinės ir psichologinės įtampos, kuri yra sukurta šių visų atsakymų ir neatsakymų į iškeltus klausimus.
– Jeigu mes kalbėsime ne apie darbą, o tiesiog apie moralę politikoje – ar „socdemams“ ji egzistuoja?
– Taip, egzistuoja, mes norėtume ją kilstelti.
– Manote, kad su tokiu premjeru jūs galite tą padaryti?
– Aš manau, kad šita visuma situacijos mums gerokai kenkia, yra didelė rakštis, bet mūsų siekis – išgryninti ir padidinti žmonių pasitikėjimą. Ir aš manau, kad vienokiu ar kitokiu sprendimu, kurį priimsime partijoje ir koalicinėje taryboje, mes tą situaciją pakeisime.
– Jūsų partijos bičiuliai sako, kad tai yra oponentų ištraukiami faktai, kurie sumaišomi su melu. Ir kai jų klausia, kur tas melas, sako: aš nežinau, kur tas melas. Ar jūs manote, kad čia irgi tikrai yra melo?
– Aš manau, kad, na, čia kaip pavadinsi: ar neatsiminimas, ar pamiršimas, ar melavimas – tai tų žodžių galima surasti visokių, oponentai visada truputį aštresnį dalyką akcentuos. Bet visumoje aš manau, kad mes nuo to kenčiame, bet dar kartą pasikartosiu, kad mes tikrai surasime sprendimą.
– Dar pakentėsit.
– Ir dabar mes jo ieškome, tariamės, diskutuojame. Padarėm partijos valdybos, prezidiumo posėdį, tikrai buvo labai atviros diskusijos ir aš manau, kad tai prisidės prie to, kad iš tikrųjų mes galėsim įvykdyti savo įsipareigojimus Lietuvos žmonėms.
– Ar jūs neatsisakote tos minties, kad iš tiesų galite perimti premjero postą, jeigu to reikėtų?
– Jeigu taip atsitiktų, aš galėčiau būti vienas iš jų. Nes tikrai užaugo jauna karta, mes turime naujus lyderius, kurie šiandien darbuojasi įvairiose pozicijose. Bet ir ta mano gyvenimiška ir politinė darbo patirtis taip pat galėtų būti naudinga.
Bet šiandien mes turime premjerą, iš kurio laukiame galutinių atsakymų per nustatytą terminą.
– Aš prisimenu 1999 m. jūsų, galima pasakyti, nesėkmę, du suvažinėti garbaus amžiaus žmonės. Ir atsimenu jūsų tą „auksinių šakučių“ skandalą, kai prezidentė D. Grybauskaitė netgi jūsų laikinuoju sveikatos ministru neskyrė dėl to skandalo. Kaip jūs manote, kiek dar skeletų yra jūsų spintoje? Jeigu jūs eitumėte į tas pareigas, ar apie jus dar ką nors galėtų?
– Žinoma. Va vakar ar užvakar paskambino žurnalistė, paklausė dėl mano akcijų. Pasirodo, aš 1997 m. ar kažkada esu nupirkęs šimtą „Telekomo“ akcijų – ir ar teisingai, ar neteisingai jos užregistruotos, nors jos yra deklaruotos, jai buvo kilę klausimų. Tai per gyvenimą žmogus eini ir tikrai yra ko paklausti.
– Bet tai jūsų negąsdina?
– Žinoma, kad ne.
– Gerai, ačiū jums labai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
