Juodoji ar žalioji arbata? Dietologai paaiškino, kuri naudingesnė sveikatai

Gryna arbata (be pieno ar cukraus) neturi kalorijų, riebalų ar baltymų. Pagrindinis skirtumas – kofeino kiekis (skaičiuojant 250 ml puodeliui):

(Palyginimui: kava gali turėti iki 96 mg).

Nors abu gėrimai gaminami iš to paties augalo, juodosios arbatos lapeliai yra visiškai oksiduojami, o žaliosios – kaitinami, kad oksidacija sustotų. Tai lemia skirtingą jų cheminę sudėtį.

Širdies sveikata: Sudėtyje esantys polifenoliai ir flavonoidai padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.

Žarnynas: Antioksidantai palaiko naudingą mikroflorą.

Kognityvinės funkcijos: Padeda išlaikyti aštrų protą.

Dantų spalva: Tyrimai rodo, kad būtent juodoji arbata labiausiai dažo dantų emalį.

Geležies įsisavinimas: Gali trukdyti organizmui pasisavinti geležį, ypač iš augalinių produktų.

Svorio kontrolė: Reguliarus vartojimas gali šiek tiek paspartinti riebalų oksidaciją ir padėti lieknėti.

Širdis ir smegenys: Mažina išeminės širdies ligos riziką ir stiprina smegenų veiklą.

Lengvumas: Mažiau kofeino, todėl švelniau veikia nervų sistemą.

Kaip ir juodoji, ji gali šiek tiek trukdyti geležies įsisavinimui, tačiau mažesniu mastu.

Dietologų teigimu, vieno nugalėtojo nėra. Abu gėrimai sukuria priešuždegiminę aplinką organizme, kuri yra raktas į sveiką senėjimą.

Juodoji arbata turi daugiau teaflavinų.

Žalioji arbata turtinga EGCG (epigalkatechin-3-galatu).

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų skonio, kofeino tolerancijos ir to, kas lengviau tampa jūsų kasdienio režimo dalimi.