Vidurio Lietuvoje esanti savivaldybė susidūrė su iššūkiu: nebuvome pasiruošę tokiam poreikio augimui

Visi puikiausiai žino, kokia yra Kėdainių demografinė situacija. Štai kad ir šių metų sausį gimė tik 15 vaikų, o mirė net 67 asmenys. Akivaizdu, kad mūsų visuomenė sensta ir tai vyksta labai sparčiai.

Kėdainių rajono savivaldybės kontrolierė Asta Žukauskienė, pristatydama audito rezultatus, pabrėžė, kad socialinės globos prieinamumo klausimas tampa vienu iš svarbiausių prioritetų būtent dėl negailestingos demografinės statistikos. 2024–2025 metų duomenys rodo aiškią tendenciją – Kėdainių rajonas sparčiai sensta, o asmenų su negalia skaičius nemažėja.

„Pagrindinis kontekstas ir svarba – tai augantis senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia skaičius savivaldybėje. 2025 m. birželio 30 d. duomenimis, savivaldybėje gyveno 10 602 asmenys, vyresni nei 65 m. – tai sudaro net 23,3 proc. visų rajono gyventojų. Dar 4 473 suaugę asmenys turi negalią (9,76 proc.).

Tai milžiniška visuomenės dalis, kuriai anksčiau ar vėliau prireiks profesionalios pagalbos“, – teigė A. Žukauskienė.

Nepaisant šių skaičių, auditas parodė, kad savivaldybė nebuvo tinkamai pasiruošusi tokiam poreikio augimui. Pagrindinė išvada – ilgalaikės socialinės globos organizavime esama sisteminių trūkumų, kurie tiesiogiai mažina paslaugų prieinamumą, skaidrumą ir savalaikiškumą.

Atliktas auditas atskleidė net aštuonias kritines problemas, kurios neleidžia Kėdainių rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms užtikrinti kokybiško socialinių paslaugų teikimo.

Viena didžiausių problemų – paslaugų poreikio prognozavimo trūkumas. Savivaldybė, užuot aktyviai tyrusi gyventojų lūkesčius, rėmėsi tik „sausais“ istoriniais duomenimis.

„Savivaldybė, planuodama socialines paslaugas, rėmėsi tik globos įstaigų metinėse ataskaitose pateikta informacija ir ankstesnių metų duomenimis. Tačiau šių duomenų nepakanka norint nustatyti, kokias socialines paslaugas savivaldybėje reikėtų plėtoti“, – rašoma audito ataskaitoje.

Socialinės paramos skyrius nevykdė jokių apklausų, kurios padėtų suprasti, kiek žmonių globos prireiks po metų ar dvejų, todėl sistema veikia tik „gesindama gaisrus“, o ne užkardydama problemas.

Auditorius taip pat apstulbino faktas, kad tam tikrą laiką savivaldybėje apskritai nebuvo galiojančios tvarkos, reglamentuojančios socialinių paslaugų skyrimą. Maža to, šiuolaikinių technologijų amžiuje Kėdainių rajono savivaldybėje eilės į globos įstaigas vis dar tvarkomos „Excel“ lentelėse, kurios saugomos darbuotojų asmeniniuose kompiuteriuose. Tai reiškia, kad eilinis gyventojas negali matyti savo vietos eilėje, jos pokyčio ar suprasti, kodėl vienas asmuo gavo vietą greičiau nei kitas.

2025 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, eilėje į socialinės globos įstaigas laukė 45 asmenys. „Savivaldybės taikoma praktika viešinti tik bendrą laukiančiųjų skaičių nėra pakankamai skaidri, nes suinteresuoti asmenys negali suprasti nei savo eiliškumo, nei jo pokyčio“, – konstatavo kontrolierė.

Net ketvirtadalis sprendimų dėl globos skyrimo buvo priimti pavėluotai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus (20 kalendorinių dienų arba 15 darbo dienų). Be to, administravimo netvarka bado akis – iš 100 tikrintų prašymų net 34 paraiškos neturėjo jokio registracijos numerio.

Auditoriai negalėjo patvirtinti, ar mokesčiai už globą skaičiuojami teisingai.

Patikrinus 47 bylas asmenų, turinčių nekilnojamojo turto, net 13-oje bylų trūko esminių dokumentų turto vertei pagrįsti. Tai reiškia, kad dalis žmonių už globą galėjo mokėti nepagrįstai daug arba priešingai – per mažai, o savivaldybės biudžetas dėl to galėjo patirti nuostolių.

Viena skaudžiausių audito išvadų – globos įstaigos yra perpildytos. Siekiant padėti kuo daugiau žmonių, įstaigų vadovai priima daugiau gyventojų, nei leidžia turimos licencijos, tačiau tai turi tiesioginę įtaką paslaugų kokybei ir gyventojų orumui.

Josvainių socialinio ir ugdymo centro turimoje licencijoje numatyta 40 vietų, tačiau pernai vasarą paslaugos buvo teikiamos 46 asmenims.

Šėtoje taip pat teisiškai gali būti apgyvendinta 40 asmenų, tačiau realiai čia gyveno 43 asmenys.

„Socialinės paslaugos teikiamos ne pagal licencijoje nustatytą gavėjų vietų skaičių. Tai reiškia, kad mažėja vienam asmeniui tenkantis plotas, blogėja gyvenimo sąlygos, o įstaiga rizikuoja licencijos praradimu“, – sakė A. Žukauskienė.

Maža to, Šėtos socialiniame ir ugdymo centre nustatyta, kad asmeninių gyventojų pinigų apskaita buvo vedama paprastuose sąsiuviniuose, nevykdant inventorizacijos ir neužtikrinant duomenų apsaugos. Tokia „rankinė“ apskaita sukuria prielaidas piktnaudžiavimui ar lėšų pasisavinimui.

Tarybos narys, demokratas Arūnas Kacevičius atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė elgiasi pasyviai – tik laukia, kol žmonės patys kreipsis pagalbos, užuot aktyviai prognozavusi ateitį.

Kontrolierė A. Žukauskienė pritarė ir patikslino, kad turi būti atliekamos išsamios apklausos, renkami ir analizuojami ne tik Socialinės paramos skyriaus, bet ir seniūnijų, bendruomenių duomenys. Tik tada bus galima matyti realų vaizdą.

„Eilėje nuolat laukia apie 40–50 žmonių, o esami centrai perpildyti. Ar tai reiškia, kad Kėdainių rajonui būtinas dar bent vienas socialinis centras?“ – teiravosi A. Kacevičius.

Ir atsakymas į šį klausimą, deja, bet akivaizdus.

„Mūsų duomenimis, tikrai viena papildoma globos įstaiga būtų naudinga ir reikalinga. Ji padengtų esamą poreikį.

Svarbu suprasti, kad net jei renovuotume esamas įstaigas, vietų skaičius ten nedidės, nes griežtėja reikalavimai – didėja vienam žmogui privalomas kvadratinių metrų skaičius. Akivaizdu, kad poreikis tik augs, o šiandien žmonės dažnai priversti rinktis kitų rajonų įstaigas, nes Kėdainiuose vietų tiesiog nėra“, – reziumavo kontrolierė.

Auditas atskleidė ir neskaidrią sprendimų priėmimo schemą. Nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjas tuo pačiu metu yra ir komisijos, teikiančios siūlymus dėl globos skyrimo, pirmininkas, ir galutinis sprendimo priėmėjas, pasirašantis įsakymus. O tai gali kelti interesų konfliktą.

Kontrolės ir audito tarnyba pateikė 11 rekomendacijų, iš kurių 6 skirtos savivaldybės administracijai ir 5 globos įstaigoms. Jas įgyvendinus, tikimasi, kad situacija socialinės globos paslaugas teikiančiose įstaigose pagerės.

Pasiūlyta, kad eilės turi tapti viešomis. Internete nuasmeninti duomenys turi būti pateikiami viešai, kad kiekvienas interesantas matytų savo ar savo artimųjų vietą eilėje arba galėtų aiškiai ir paprastai suprasti, kiek reikėtų laukti.

Sprendimai turės būti priimami griežtai laikantis terminų, pašalinant interesų konfliktus. Įstaigos turės grįžti prie licencijose nustatyto vietų skaičiaus, užtikrinant orias gyvenimo sąlygas.

Štai ši dalis yra itin įdomi, mat akivaizdu, kad įstaigose gyventojų skaičius yra didesnis, nei gali būti. Vargu ar ten dabar gyvenančius žmones įstaigos kažkokiu būdu tiesiog iškrapštys lauk. Veikiausiai tiesiog reikės laukti natūralių procesų įstaigos viduje. Tačiau tai reiškia dar vieną dalyką – ir taip ilgos eilės tik dar labiau pailgės.

Dėl to, be abejo, esminis ir svarbiausias siūlymas yra inicijuoti dar vienos įstaigos, teikiančios socialinės globos paslaugas, steigimą.

Diskusijos pabaigoje Arūnas Kacevičius komiteto vardu pateikė konkretų pasiūlymą savivaldybės administracijai, suformuoti strateginį tikslą – išsiaiškinti realų ilgalaikių socialinių paslaugų poreikį ir teikti tarybai siūlymą dėl dar vienos socialinių paslaugų įstaigos steigimo arba esamų įstaigų plėtros.

„Reikia ne tik lopyti skyles, bet ir stiprinti koordinavimą. Matome, kad įstaigų vadovai palikti vieni su savo problemomis, o savivaldybės administracija turi prisiimti lyderystę. Reikia svarstyti galimybes steigti naują įstaigą, nes eilėse stovintys 50 žmonių nėra tik skaičius – tai gyvi žmonės, kuriems pagalbos reikia dabar, o ne po penkerių metų“, – reziumavo A. Kacevičius.