Iš snukio bėgo putos
Nerimą keliančiu vaizdu „Facebook“ grupėje „Kas vyksta Vilkaviškyje“ pasidalino vietinė gyventoja.
„Stirniškių miške pastebėtas galimai pasiutlige sergantis usūrinis šuo. Gyvūnas neprisibijo žmonių, prisileidžia arti, iš snukio bėga putos. Prašome nesiartinti ir jokiu būdu neliesti, saugoti vaikus ir augintinius, laikytis saugaus atstumo“, – įspėja vaizdo įrašu pasidalinusi moteris.
Nors oficialiai pasiutligės atvejis šiame miške nėra patvirtintas, gyvūno elgesys išduoda, kad jis gali sirgti pasiutlige.
Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai nieko nebijo
Apie tai, kaip atpažinti pasiutlige sergantį gyvūną ir kaip tinkamai elgtis jį sutikus, kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento patarėju Žydrūnu Vaišvila.
„Pirmiausia, labai pasikeičia pasiutlige užsikrėtusių laukinių gyvūnų elgsena. Jie atklysta į žmonių gyvenamas vietas, nebijo nei žmonių, nei naminių gyvūnų, juos puola. Pasiutlige sergančių gyvūnų klinikiniai požymiai – agresyvumas, susijaudinimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir lietimui, dėl ryklės paralyžiaus atsiradęs seilėtekis, įprastai neėdamų objektų ėdimas, išsiplėtę akių vyzdžiai ir nevalingai besiblaškantis žvilgsnis, pakitęs balsas, raumenų traukuliai, silpnumas ir paralyžius. Pastebėjus taip besielgiantį gyvūną, svarbiausia išvengti tiesioginio kontakto su juo – neliesti, nebandyti sugauti“, – įspėja Ž. Vaišvila.
Lietuvoje pasiutligė nustatoma retai
Būtina vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant po šalis, kur pasiutligė yra paplitusi.
Ž. Vaišvila išskiria, kad laukinių gyvūnų populiacijoje pasiutligė paplitusi Šiaurės Amerikoje, Rusijoje, Kazachstane, Mongolijoje, Kinijoje, Indijoje, dalyje Afrikos žemyno šalių. Šunų populiacijoje pasiutligė paplitusi daugumoje Afrikos šalių, vidurio Azijos šalyse.
„Lietuvoje pasiutligė paskutinį kartą buvo nustatyta 2018 metais nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija. Pasiutligė nustatoma kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje ir Lenkijoje. Reali situacija Baltarusijoje nėra žinoma. 2025 metais, iki vasario 11 d., Lenkija jau pranešė apie 6 pasiutligės atvejus. Keletas šios ligos atvejų 2025 metais jau yra nustatyti Rumunijoje, Slovakijoje ir Moldovoje“, – teigia Ž. Vaišvila.
Būtina prevencija – skiepai
VMVT Priežiūros departamento patarėjas pažymi, kad labai svarbu vykdyti pasiutligės prevenciją. Visų pirma, būtina vakcinuoti gyvūnus augintinius (šunis, kates ir šeškus) nuo pasiutligės.
„Gyvūnų vakcinacijai nuo pasiutligės naudojamos Lietuvos Respublikoje registruotos vakcinos, vakcinaciją atlieka privatūs veterinarijos gydytojai. Svarbu – gyvūnai augintiniai turi būti suženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Lietuvoje kasmet vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Vakcinacija atliekama du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Atliekant vakcinaciją nustatytoje teritorijoje jaukai su vakcina yra išmėtomi iš lėktuvo“, – sako Ž. Vaišvila.
Užkratas – mirtinai pavojingas
Kokį pavojų žmogui kelia pasiutlige sergantis gyvūnas? Anot Ž. Vaišvilos, pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus.
„Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Labai svarbu sužeistą kūno vietą kuo skubiau nuplauti stipriu ūkiško muilo skiediniu ar sodos tirpalu, žaizdos kraštus dezinfekuoti. Kuo greičiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ir informuoti gydytojus apie įvykį“, – teigia Ž. Vaišvila.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
