Tokie viražai vyko žaliavų rinkose, tačiau tai neišvengiamai atsiliepė ir kuro kainoms, dėl kurių vyksta rimtos diskusijos viešojoje erdvėje, kaip čia gali taip brangti kuras degalinėse. Šiose diskusijose yra daug emocijos ir toliau galiojančių mitų, kad kainos kyla žaibiškai, bet leidžiasi lėtai.
Reikia suprasti, kad degalinių maržos ilguoju periodu išlieka vos keli procentai, tačiau stiprūs naftos kainos pokytis verčia draustis visas grandinės dalis – pradedant perdirbėjais ir baigiant degalinėmis. Tai reiškia, kad degalinė yra priversta staigiai didinti esamo kuro kainą, nes perdirbėjas jas taip pat didina. Jei turi pigių degalų rezervą, turi jį parduoti brangiau, nes ryt reikės vėl pirkti, ir gerokai brangiau – jei rezervą parduosi pigiai, ryt negalėsi nusipirkti tiek pat degalų ir verslas nukentės. Būtent dėl to pokyčiai būna žaibiški, o ne dėl to, kad kainai augant rezervai maži, o krintant jie būna dirbtinai dideli.
Beje, didmeninių kainų pokyčius gali kiekvienas pasitikrinti, paieškos laukelyje įvedęs „didmeninė kuro kaina“, bei pasižiūrėti, ar pokyčiai sutampa su galutinio vartotojo kainos pasikeitimu.
Apskritai šioje situacijoje matosi, kad esame geopolitikos įkaitais bei sugeriame biržos spekuliantų veiksmų poveikius. Rinkos prekybos dinamiškumas rodo, kad rinkos dalyviai tikisi greitos karo pabaigos, bet stengiasi gan stipriai uždirbti iš staigių kilimų ir greitų nusileidimų prekiaujant į abi puses. Tai lemia ir didelius pokyčius degalinėse. Jei pasitvirtins greito karo prielaida, tada nebus padaryta ilgalaikės žalos ir mūsų ekonomikai. Turėsime, tikėtina, aukštesnę nei prognozuotą infliaciją, bet rimtesnių sukrėtimų dar galima išvengti.
Egzistuoja ir teigiama šios situacijos pusė – vėl kyla diskusijos, ar teisingos mokesčių ir akcizų politikos laikomės. Tai aktualizuoja šią temą. Daugelį metų akcizai buvo didinami ir Lietuvai sekėsi surinkti mokesčius, tačiau praėjusiais metais buvo iššokta tolyn už kaimyninių valstybių – visų pirma, kaimyninės Lenkijos. Vežėjai nustojo piltis degalus Lietuvoje ir potencialiai prarandame daugiau nei 100 mln. eurų mokesčių kasmet, o padidinti mokesčiai kraunami ant gyventojų pečių.
Net pristabdę mokesčių augimą, teigiamo efekto negausime ir gyventojai toliau turės mokėti aukštas kainas dėl mokesčių ir banguojančios naftos kainos. Panašu į tai, kad keliami mokesčiai šiais metais pasimatė labiau nei prieš tai, nes anksčiau jie slėpėsi po žemomis žaliavos kainomis. Diskusijos yra gerai, bet ar bus imtasi veiksmų, siekiant grąžinti degalų pirkėjus iš verslo pusės ir sumažinti spaudimą gyventojų kišenėms ateityje?
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
