Netrukus planuojamas dar vieno tilto uždarymas Kėdainiuose gali tapti ne susisiekimo nepatogumu, o ekstremalia miesto problema. Uždarius pagrindinę miesto gatvę be laikinojo tilto, Kėdainiai būtų faktiškai nukreipiami į apylankas, o specialiųjų tarnybų kelias iki nelaimės vietos pailgėtų kritinėmis minutėmis – tomis, kurios gali nulemti, ar žmogus išgyvens.
Greitoji medicinos pagalba ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jau ruošiasi blogiausiems scenarijams, tačiau perspėja: tokio masto pagrindinės miesto arterijos uždarymas be realaus alternatyvaus susisiekimo kelia tiesioginę grėsmę žmonių saugumui ir gali kainuoti labai brangiai – žmonių gyvybes.
Žmogaus gyvybė turėtų būti pirmoje vietoje
Kėdainių greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Jolanta Vaišvilienė pasakojo, kad ne pavieniai darbuotojai, o visa komanda su nerimu žvelgia į būsimus, nors ir labai reikalingus, tačiau daug komplikacijų sukelsiančius tilto remonto darbus.
„Mes labai sunerimę dėl to, kad planuojama uždaryti tiltą per Smilgos upelį neįrengiant laikinojo tilto. Norime atkreipti dėmesį į galimą neigiamą poveikį gyventojų saugumui bei greitosios medicinos pagalbos tarnybos operatyvumui“, – sako J. Vaišvilienė.
GMP pastatas yra Budrio g. 7 – tai reiškia, kad gavus kvietimą rytinėje miesto pusėje vienintelis realus apylankos kelias iki Kėdainių ligoninės veda Šėtos gatve. O Šėtos gatvėje yra geležinkelio pervaža.
„Jeigu važiuoja traukinys, pervaža uždaroma ir mes visi prie jos laukiame. Eilinis traukinys gana greitai pravažiuoja, bet jeigu važiuoja tie didieji sąstatai, o mūsų laukia mirštantis žmogus, kiekviena sekundė, kiekviena minutė yra labai svarbi. Čia kalbama ne tiek apie operatyvumo rodiklius, kiek apie žmonių gyvybes.
Kai susiklosto tokia situacija, nebeaišku nei per kiek laiko mes atvyksime į iškvietimą, nei kiek laiko truks kelionė iki ligoninės su pacientu“, – pabrėžia administratorė.
Pasak jos, didžiausią baimę kelia ne kasdieniai kvietimai, o kritinės situacijos – gaivinimas, gimdymas, eismo įvykiai, kur kiekviena sekundė lemia, ar žmogus išliks gyvas.
„Mes teoriškai galime nuvažiuoti ir už valandos, bet, žinote, žmogaus gyvybė turbūt turėtų būti pirmoje vietoje“, – sako J. Vaišvilienė.
Ji priduria ir kitą skaudžią aplinkybę – žmogus, laukiantis pagalbos, dažnai labai nekritiškai vertina laukimo laiką. Kartais greitoji atvyksta vos per kelias minutes, tačiau šalia mirštančio artimojo laukiančiam žmogui atrodo, kad medikai užtruko visą amžinybę. Streso būsenoje dėl to žmonės dažnai sukelia konfliktus, ima nevaldyti emocijų, šaukti ant medikų, tad tokiu atveju jiems tenka dirbti dar didesnio spaudimo ir neigiamo emocinio fono sąlygomis. Juo labiau, sako pašnekovė, medikai tikrai nepradės išsigandusiam artimajam aiškinti, kad jie užtruko, nes prie pervažos turėjo praleisti traukinį.
Tiesa, bent kokia paguoda yra tai, kad viena GMP brigada budi Vainotiškiuose, o dar viena yra įsikūrusi Pelėdnagiuose. Esant kritinėms situacijoms į pagalbą bus pasitelkiamos šios brigados, tačiau faktas lieka faktu – apylanka per apkrautą pervažą paramedikams taps tikru iššūkiu.
Ugniagesiai: laiko standartas tikrai pasikeis
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Andrius Eidimtas situaciją vertina blaiviai ir diplomatiškai – kaip vadovas, kurio tarnyba neturi mandato vertinti politinių ar infrastruktūros sprendimų, tačiau privalo užtikrinti, kad pagalba pasiektų adresatą.
„Faktas toks, kad mūsų tarnyba nevertina nei miesto gatvių, nei tiltų, nei kitos infrastruktūros remonto sprendimų. Jeigu taip buvo priimta, tai, vadinasi, mes turim užtikrinti gaisrinių automobilių atvykimą į įvykio vietą“, – sako A. Eidimtas.
Vis dėlto viršininkas neslepia, kad nuogąstavimai yra pagrįsti. Jeigu vienintelis tiltas per Smilgą bus uždarytas, į Žemaitės, P. Lukšio ir gretimas gatves teks judėti apylanka – ir reagavimo bei atvykimo laikas objektyviai pasikeis.
„Akivaizdžiai matome, kad kelionės laikas pasikeis. Nes viena yra pervažiuoti Smilgos upelį ir pasukti į dešinę, o visai kas kita – važiuoti per Šėtos gatvę. Ir dar, jeigu kyla kokių nors problemų geležinkelio pervažoje, – juk nesame tikri, ar tuo metu traukinys judės per tą pervažą, ar nejudės. Labai daug tų neprognozuojamų dedamųjų“, – pripažįsta jis.
A. Eidimtas pažymi, kad tarnyba turi aiškų reagavimo laiko standartą: ne mažiau kaip 80 proc. įvykių mieste pasiekti per 8 minutes, kaime – per 18 minučių. Šis standartas, neabejotinai, dėl uždaryto tilto pakistų.
„Be abejo, ši statistika pasikeis“, – sako jis.
Tarnyba jau dabar dėliojasi maršrutus, vertina apylankos kelius, palaiko ryšį su Bendruoju pagalbos centru, kad esant Šėtos g. pervažos kamščiui ar gedimui būtų galima nedelsiant siųsti gretimų rajonų komandas.
„Su Bendruoju pagalbos centru komunikuojame, ir tokiais atvejais jie siunčia ne tik miesto, bet ir kitas artimiausias savivaldybės ugniagesių komandas ar net kito rajono valstybines PGT komandas. Viskas bus daroma taip, kad gelbėtojai žmones pasiektų kuo greičiau“, – aiškina viršininkas.
Vis dėlto A. Eidimtas atvirai pripažįsta, kad pati Šėtos pervaža – silpniausia šios apylankos grandis: „Šėtos gatvės pervaža gali tą reagavimo laiką dar pailginti. Ir simuliuojant situaciją, važiuojant bet kada per Šėtos gatvę, galima pakliūti į labai keblias situacijas.“
Žinia, kad Lietuvos geležinkeliai (LTG) žada investuoti į pervažų atnaujinimą ir mažinti netikėtus užtvarų gedimus, gyventojų ne itin ramina – per pastaruosius kelerius metus Kėdainių ir aplinkinių rajonų vairuotojai prie užstrigusio geležinkelio pervažos užtvaro pralaukdavo kartais net po valandą.
Verslas: vos atgavę kvėpavimą, susiduria su nauja krize
Kėdainių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Kėdainių skyriaus vadovė Vilma Likšienė primena – po Tilto gatvės tilto epopėjos miestas verslo prasme tik dabar pradeda atsitiesti, o naujas iššūkis grąžintų jį į panašią ar dar sudėtingesnę situaciją.
„Tikrai jaučiame, kad po daugiau kaip trejus metus trukusio Tilto gatvės tilto remonto Kėdainiai pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Tiltas miestui buvo labai svarbi jungtis, todėl jo uždarymas stipriai paveikė ne tik gyventojus, bet ir verslą“, – sako V. Likšienė.
Per visą Tilto gatvės tilto uždarymo laikotarpį verslo atstovai skundėsi išaugusiomis kuro sąnaudomis, sugaištu laiku, sudėtingesne logistika, sunkesniu darbuotojų judėjimu tarp skirtingų miesto dalių.
„Miestas realiai buvo padalytas į dvi dalis. Norint pasiekti centrą ar kitą Nevėžio pusę, tekdavo važiuoti didelėmis apylankomis per Vilainius arba pietinį aplinkkelį. Tai reiškė papildomą laiką, papildomas išlaidas ir didesnį stresą tiek gyventojams, tiek verslui“, – primena KPPAR atstovė.
Restoranas „Radvilų sodas“ prisitaiko prie ateinančių pokyčių – pradėta siūlyti dienos pietus, koreguojamas darbo laikas./Ievos Vargalytės nuotr.
Anot jos, ypač skaudžiai uždarymą jautė paslaugų sektorius, smulkusis verslas, įmonės, kurių darbuotojai ar klientai juda tarp skirtingų miesto dalių. Kai kuriems verslams tai reiškė ir mažesnius klientų srautus.
Na, o dabar, uždarius tiltą per Smilgą be laikinojo tilto, miestas vėl bus padalytas, o judėjimas ligoninės, policijos, ugniagesių, verslo objektų ir mokyklų link vėl taps itin sudėtingas.
„Po Tilto gatvės tilto istorijos verslas labai aiškiai suprato, kiek daug miestui reiškia normali infrastruktūra.
Todėl dabar svarbiausias lūkestis – kad sprendimai dėl Smilgos tilto būtų priimami atsakingai, numatant realias alternatyvas gyventojams ir verslui“, – pabrėžia ji.
V. Likšienei antrina ir šalia planuojamo uždaryti Smilgos tilto kavinę „Radvilų sodas“ valdanti verslininkė Ieva Vargalytė.
„Suprantame, kad tiltų infrastruktūrą būtina tvarkyti, ir investicijos yra reikalingos.
Vis dėlto žinia, kad tvarkant tiltą per Smilgos upę kol kas neplanuojamas laikinas tiltas, tikrai nustebino.
Mūsų atveju tai reikštų, kad verslas praktiškai būtų atskirtas nuo didelės dalies miesto bent pusantrų metų laikotarpiui“, – sako I. Vargalytė.
Tokia perspektyva, anot „Radvilų sodo“ vadovės, gali reikšmingai paveikti klientų srautus, darbuotojų judėjimą ir kasdienę logistiką. Įmonė jau dabar ieško būdų, kaip prisitaikyti.
„Šiuo metu ieškome sprendimų, kaip prisitaikyti prie situacijos – startavome su dienos pietų pasiūla, koreguojame darbo laiką ir ieškome kitų būdų išlaikyti pasiekiamumą klientams“, – sprendimais dalijasi pašnekovė.
Apylanka nepatikima, o kalbos dėl laikinojo tilto miglotos
Esminė problema, kurią vienodai įvardija ir specialiosios tarnybos, ir verslas, ir gyventojai – Kėdainių miesto geografija tiesiog nesuteikia daug pasirinkimų maršrutams, uždarius tiltą per Smilgą. Vienintelė reali apylanka rytinei miesto daliai pasiekti veda per Šėtos g. pervažą.
Ši pervaža – stipriai apkrauta. Per ją pravažiuoja tiek keleiviniai, tiek krovininiai sąstatai, o pastarųjų pravažiavimo laikas gerokai ilgesnis. Be to, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos geležinkelių pervažose ne kartą fiksuoti nenumatyti užtvarų gedimai, kai vairuotojai prie nuleistų užtvarų stovėdavo gerokai ilgiau, nei trunka eilinio traukinio pravažiavimas.
Visi pašnekovai – nuo medikų iki verslo atstovų – sutaria dėl vieno: tilto remontas yra reikalingas, infrastruktūra turi būti tvarkoma. Tačiau būdas, kuriuo tai daroma, lemia, ar miestas remontą atlaikys, ar šis pareikalaus aukų – tiek ekonominių, tiek, kraštutiniu atveju, gyvybių.
Kėdainių bendruomenė šiandien laukia konkretaus atsakymo iš sprendimų priėmėjų: ar bus įrengtas laikinas tiltas, ar bus rasti kiti realūs sprendimai, leidžiantys užtikrinti specialiųjų tarnybų operatyvumą ir verslo veiklą.
Po Tilto gatvės tilto uždarymo patirties miestas geriau nei bet kada anksčiau supranta, ką reiškia gyventi padalintame mieste – ir kodėl prie šios patirties nesinori grįžti be būtino pasirengimo.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
