Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansinę paramą pasienio regionams, nukentėjusiems nuo dronų įsiveržimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje. Apie tai Latvijos prezidentas pareiškė interviu leidiniui „Euractiv“.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad oro pavojaus signalai rytų Latvijoje pastarosiomis savaitėmis, įskaitant mokyklinių egzaminų nutraukimą ir renginių atšaukimą viešbučių bei restoranų sektoriuje, parodė, kaip gynybinis ir civilinis atsparumas tampa tarpusavyje susiję.
„Tai daro poveikį vietos ekonomikai, tai daro poveikį vietos gyventojams. Žmonės iš tiesų yra išsigandę, ir tam yra labai rimtų priežasčių“, – sakė jis.
E. Rinkevičius papasakojo, kad jis kartu su kitų Baltijos šalių lyderiais iškėlė šį klausimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen per susitikimą Vilniuje antradienį ir dabar laukia „konkrečių pasiūlymų“.
„Tai susiję ne tik su gynyba. Tai taip pat susiję su kiek platesniais klausimais, kurie yra tarpusavyje susiję ir kuriuose mes taip pat aptarėme galimą ES dalyvavimą bei finansavimą“, – nurodė Latvijos prezidentas.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad geopolitinės realijos, su kuriomis susiduria rytinės valstybės, reiškia, jog gynyba ir saugumas kitame ES biudžete turi vaidinti kur kas didesnį vaidmenį nei ankstesnėse derybose 2013 ir 2020 metais.
„Mes visi pripažinome, kad į gynybą ir saugumą, taip pat į rytinius regionus, reikia žiūrėti daug rimčiau“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad Rytų Europai turėtų būti teikiamas prioritetas siekiant gerinti stebėjimo sistemas, radarų aprėptį ir kovos su dronais priemones, atsižvelgiant į tai, kad šis regionas susiduria su incidentais, susijusiais su karu Ukrainoje.
Latvija, Lietuva ir Estija dalijasi susirūpinimu
Latvijos prezidento teigimu, Latvija, Lietuva ir Estija dalijasi susirūpinimu dėl spragų stebėjimo ir kovos su dronais pajėgumuose, nepaisant regione vykdomos NATO oro policijos misijos. Jis pridūrė, kad technologinių pokyčių greitis verčia tiek NATO, tiek nacionalines vyriausybes nuolat prisitaikyti.
„Tai, kas prieš metus buvo veiksmingas būdas kovoti su dronais, šiandien toks jau nebėra“, – sakė jis, teigdamas, kad pajėgumų tikslai, operatyvinis planavimas ir viešųjų pirkimų sistemos turi tapti „lankstesnės“.
Kaip buvo pranešta, dėl incidentų, kai dronai pateko į ES oro erdvę, Baltijos šalys kreipėsi į Ukrainą prašydamos pasidalyti patirtimi statant slėptuves nuo bombų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
