Nuo kibernetinio saugumo grėsmės iki politinių diskusijų Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas laidoje kalbėjosi apie NATO gynybines priemones ir LRT įstatymo projektą.
Ekonomikos inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei premjerė Inga Ruginienė, kad yra nutekinti duomenys iš Registrų centro sužinojo balandį. Kaip jūs vertinate savo bendrapartietės, premjerės tylėjimą?
J. Olekas: Čia turbūt reikia atsakyti du klausimus. Ar tai buvo tyrėjų prašymas neskelbti informacijos ir leisti jiems vykdyti tyrimą? Ar tai pačių atsakingų žmonių sprendimas, kad geriau neišgąsdinti žmonių ir neskelbti tos informacijos?
Kol kas tokių tikslių detalių, kaip buvo, aš neturiu, bet man atrodo, jei tai buvo tyrėjų prašymas, tikėtina, kad tai buvo tyrimo taktika. Jeigu tai atskirų asmenų ar vadovų sprendimas, man atrodo, geriau visada paskelbti informaciją kuo anksčiau. Vėliau, kai ji išaiškėja, atsiranda daug priekaištų ir labai motyvuotų žmonių.
Galbūt anksčiau buvo galima imtis kai kurių veiksmų, kuriuos dabar siūlo Registrų centras, pavyzdžiui, keisti slaptažodžius ir panašiai. Mano patirtis rodo – geriau paskelbti informaciją, negu laikyti ją paslaptyje.
Kaip bus sutvarkyta duomenų sistema?
Ar jau galima įsivaizduoti, kaip turėtų būti sutvarkyta visa duomenų sistema? Kalbama ne tik apie Registrų centrą, bet apskritai, kad 2/3 valstybinių įstaigų yra pažeidžiamos.
J. Olekas: Reikia suprasti vieną dalyką – technologinė pažanga yra milžiniška, ir iš tiesų tai, ką įsigyja mūsų institucijos ir naudoja, labai greitai sensta. Tas pasikeitimas, tos pačios technologijų saugumo sistemų saugiklių diegimas, turėtų vykti nuolat. Mums, visuomenei, reikia suprasti, kad tie patarimai nėra veltui.
Pavyzdžiui, slaptažodžių keitimas, naudojimasis prieigomis ir įvairių informacijos pernešimų sistemos visur gali turėti tam tikro užkrato. Dėl to turime gerokai pagerinti savo kibernetinio elgesio higieną. Pirmiausia tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, o vėliau institucijos pagal savo atsakomybes ir kompetenciją turėtų skirti daugiau dėmesio.
Pavyzdžiui, Registrų centre – monitoringai, kontrolė, specialistų budėjimas ir stebėjimas, kad neįprasti srautai būtų užkardomi. Tai yra visa žingsnių virtinė. Kiekviename žingsnyje turėtume stiprinti savo kibernetinį saugumą. Informacinis, kibernetinis saugumas kartais tampa net didesniu pavojumi nei fizinis saugumas. Informaciją galima labai lengvai panaudoti ir pakenkti žmonėms.
JAV laiškai
Lietuva, Lenkija ir net Ukraina iš Amerikos administracijos gavo laiškus, kuriuose prašoma leisti tranzitu vežti baltarusiškas Lukašenkos trąšas. Ar jums kažkas žinoma apie tai?
J. Olekas: Tai vyksta nuolat. Mes kalbamės apie Baltarusijoje politinių kalinių išlaisvinimą, mūsų transporto priemonių susigrąžinimą, oro erdvės pažeidimus. Palaikome ryšį su amerikiečiais, kurie turi kontaktų su Baltarusijos režimo atstovais, jie perduoda informaciją apie tai, kaip vyksta procesai. Mums pavyko susigrąžinti transporto priemones ir beveik 500 politinių kalinių buvo paleisti.
Dalis jų išvyko iš Baltarusijos, dalis, kaip Nikolas Statkevičius, liko šalyje, bet jau ne kalėjime, o laisvėje. Pokalbiai, apie galimą poveikį ir kaip pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis, visada vyksta. Manau, kad kol kas padėtis labai aiški. Galioja europinės sankcijos iki kitų metų vasario, bet visada galima kalbėtis ir stebėti, ar atsirastų daugiau Baltarusijos nuolaidų. Tai neatmetama galimybė.
Kaip vertinate Budrio pasisakymą?
Vis aptarinėjimas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymas Šveicarijoje dėl to, kad NATO šalys gali kaip atsaką atakuoti Kaliningrado sritį. Čia pasigirsta kritikos, kad taip ministrui nereikėjo šnekėti, tai nediplomatiškas tekstas. Iš kitos pusės, tam tikra prasme tai yra teisybė. Kaip jūs tai vertinate?
J. Olekas: Čia visą laiką reikia surasti tam tikrą balansą. Manau, kad turime būti pasiruošę. Tai darome per visas gynybines priemones, kad Lietuva nebūtų puolama ir jos teritorija nebūtų užimta. Karaliaučiaus sritis taip pat yra dėmesio centre, bet ne viską būtina viešai išsakyti. Įsakymas turi rasti vietą.
Manau, kad galimi agresoriai turi žinoti apie mūsų ir sąjungininkų galimybes, bet tai neturi būti naudojama eskalacijai, kaip signalas, kad štai kažkas ruošiasi pulti. Niekas nesiruošia pulti. NATO yra gynybinis aljansas. Tai sako, kad nei viena pėda, nei vienas centimetras nebus užleistas, turime pakankamai priemonių apsiginti.
LRT įstatymo projektas
LRT įstatymo projektas Seime įveikė antrąjį balsavimą, tačiau projektas toli gražu nėra tobulas – surašytos 72 pastabos. Kokį matote šito įstatymo likimą? Ką reiškia nepritarta administracijos ataskaita LRT taryboje?
J. Olekas: Dėl įstatymo, manau, kad iš tikrųjų mes paskyrėme nemažai laiko diskusijoms, kurios kartais būdavo labai karštos ir vedė į ginčus ar net į žmonių nuomonės išsireiškimą mitingų ar panašių formų būdu. Dabar artėjame prie galutinio sprendimo.
Man atrodo, kad aštriausi kampai jau apgludinti. Jeigu kitą savaitę pavyks jį priimti, turėsime įstatymą, kuris leis skaidriau ir efektyviau naudoti visuomenines lėšas, kurios yra labai didelės ir skirtos Lietuvos radijui ir televizijai. Taip pat leis užtikrinti geresnę lėšų panaudojimo kontrolę.
Tai pagrindinis dalykas, dėl kurio pradėjome šias diskusijas. Manau, kad rezultatas bus teigiamas ir daugiau mažiau priimtinas visiems. Ataskaitos nepatvirtinimas, matyt, reiškia, kad administracija turi įsiklausyti ir atidžiau stebėti sprendimus, pažadus ir tikslus, kad jie būtų įvykdyti. Jeigu tikslai nepasiekiami, tai yra signalas imtis papildomų priemonių arba pasitempti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
