Rusijos nesėkmių fronte ir dėl užsitęsusio karo Ukrainoje kilusios ekonominės įtampos šalyje fone įtakingame naujienų portale „mk.ru“ („Moskovskij komsomolec“) publikuotas straipsnis, kuriame giriami rusų istoriniai pralaimėjimai ir „žeminančios paliaubos“, tariamai „vėliau atnešantys pergales“.
Dmitrijaus Krasnovo išsakyti teiginiai apie „gėdingos taikos“ naudą Rusijos istorijoje pasirodė leidinio „MK“ puslapiuose. Autorius pabrėžia, kad karinės nesėkmės istoriškai veikė kaip katalizatorius vidaus pokyčiams ir elito sluoksnių pertvarkymui.
Pirmasis į tai dėmesį atkreipė visuomenininkas Rustemas Adagamovas, kuris pas save „Facebook“ paskyroje parašė, kad tokiu būdu Rusijos visuomenė pradedama ruošti pralaimėjimui Ukrainoje.
Publikaciją pastebėjo ir opozicinis rusų portalas „Sota“. Rašoma, kad „garbės advokatas“ ir Visuomenės rūmų narys Dmitrijus Krasnovas leidinio „MK“ skaitytojams pranešė, jog per visą Rusijos istoriją pralaimėjimai karuose turėjo teigiamą poveikį šalies vystymuisi:
„…Rusijoje būtent pralaimėti karai ir žeminančios paliaubos reguliariai vesdavo prie naujų šuolių, reformų ir, kad ir kaip būtų stebėtina, prie naujų pergalių.“
„…dideli geopolitiniai pralaimėjimai kartais būdavo naudingesni nei spindinčios pergalės.“
„Bet koks pralaimėjimas kare, bet kokia „gėdinga taika“ Rusijoje pagimdydavo būtent tokias reformas – elito „nuriebinimą“ ir daugiau laisvės tautai.“
D. Krasnovo nuomone, vienintelis atvejis Rusijos istorijoje, kai reformas paleido pralaimėjimas ne kare, o tik viename jo mūšyje, buvo Narvos mūšis prie Petro Pirmojo: „Deja, norint pakartoti Petro patirtį, reikia būti tiek pat didžiam.“
Pažymima, kad pačiame straipsnyje D. Krasnovas Ukrainos ir V. Putino išvis nemini, tačiau dabartiniame kontekste tokios nuomonės pasirodymas vertinamas dviprasmiškai.
„Sota“ prisiminė, kad apybraižoje apie „MK“ savininką ir vyriausiąjį redaktorių Pavelą Gusevą Viktoras Šenderovičius pasakojo apie jo politinę uoslę, kuri leisdavo laiku – režimų žlugimo ir politinio elito pasikeitimo išvakarėse – operatyviai pakeisti savo poziciją:
„Ir duok jam Dieve sveikatos, VLKJS CK nariui, – jis dar nuves mus į naujus laikus! Mes dar nusišluostysime kojas į kilimėlį su Putinu!“
Vladimiras Putinas vieno iš savo pasisakymų metu yra prasitaręs, kad „Moskovskij komsomolec“ yra mėgstamas jo leidinys.
Ar Rusijos karo modelis su Ukraina jau išsisėmė?
Kovos veiksmai tarp Rusijos ir Ukrainos palaipsniui žengia į naują lygį. Įvairių tipų Ukrainos bepiločių orlaivių gamybos apimtys pasiekia projektinį pajėgumą, jų kokybė ir smūgio galimybės sparčiai auga, o Rusija tai jaučia jau ne tik fronte, bet ir giliame užnugaryje.
Daugybės nebrangių, bet efektyvių naikinimo priemonių atsiradimas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose leidžia vienu metu spręsti tris tarpusavyje susijusias užduotis:
– prisotinti dronais bendrosios paskirties karinius padalinius, o tai leidžia jiems sėkmingiau atremti Rusijos atakas susirėmimo linijoje ir sumažina naštą Bepiločių sistemų pajėgoms (BSP);– atsilaisvinusios ir sustiprintos BSP, savo ruožtu, pradeda aktyviau veikti didesniame gylyje, įskaitant operatyvinį užnugarį – 100 km nuo fronto linijos ir toliau, atakuodamos bet kokius taikinius ir slopindamos komunikacijas visą parą;– paraleliai didinami tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos kariniams ir pramoniniams objektams už šimtų ir tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tai turi ne tik psichologinį efektą, bet ir daro didžiulę materialinę žalą.
Rezultatai pastebimi net plika akimi: Ukrainos atakos prieš gamyklas ir naftos saugyklas tapo kasdieniniu reiškiniu visoje europinėje Rusijos dalyje, o Rusijos armijos stūmimasis į priekį Ukrainoje visur sustojo, rašoma BBC.
Rusijos karinė-politinė vadovybė kol kas nedemonstruoja pasirengimo keisti kursą ir prioritetus, Rusijos kariuomenė ir toliau bando išlaikyti iniciatyvą bei šalies mastu atakuoti skirtinguose fronto ruožuose.
Tačiau ar ji gali tęsti kovos veiksmus Ukrainoje dabartiniais metodais, nieko kardinaliai nekeisdama?
Rusijos armijos problemos ir bendra situacija fronte
2026 metų gegužės pabaigoje karas Ukrainoje išlieka daugiausia pozicinis, tačiau su nuolatiniais lokaliais Rusijos puolimais keliuose ruožuose – ypač Konstantinovkos, Limano ir Pokrovsko rajonuose Donecko srityje, taip pat Guliaipolės kryptimi Zaporižios srityje.
Rusijos armijos judėjimo tempai, net ir ten, kur jai tai pavyksta, smarkiai nukrito, palyginti su praėjusiais metais, nepaisant vis dar didelio nuostolių lygio.
Tačiau Rusijos karinė vadovybė ir toliau raportuoja apie sėkmes: „20-oji armija, baigusi Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimą, puola plačiu frontu į vakarus Charkivo srityje“, – gegužės 16 dieną pareiškė Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, apibendrindamas asmeninį kariuomenės grupės „Vakarai“ patikrinimą.
V. Gerasimovas puola greičiau nei Rusijos armija, ironizuoja daugelis, įskaitant ir Rusijos prokarinius tinklaraštininkus. „Bet kokios reakcijos į situaciją su Kupjansku ir kaimyniniu Kupjansku-Uzlovu nebuvimas leido suprasti, kad taip galima daryti ir toliau. Netrukus pagal ataskaitas ir Charkivą paimsime“, – rašo „Voennyj osvedomitel“.
Tikrovėje Borova, kaip ir anksčiau, pagal Rusijos generalinio štabo viršininko versiją, „išlaisvintas“ Kupjanskas, yra visiškai kontroliuojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, o Limane Rusijos pajėgoms pavyko užimti pozicijas tik miesto pakraščiuose.
Pastarosiomis savaitėmis tiek nepriklausomi tyrėjai, tiek Kremliui tiesiogiai neatskaitingi Rusijos kariniai šaltiniai nefiksuoja esminių fronto linijos pokyčių. Nedidelių pasistūmėjimų į priekį atskiruose ruožuose yra iš abiejų pusių, ir apskritai jie yra ne Rusijos naudai – sprendžiant iš žemėlapių, jau trečią mėnesį iš eilės ji praranda daugiau nei užgrobia.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
